Mielas dienorašti,
šiemet taip ir nepasveikinau draugų Kalėdų proga (išskyrus šeimos narius, žinoma). Ketinimai buvo geri, bet laikas šmaukšt ir prabėgo.. Kitąmet pasitaisysiu. O dabar..na, gi sveikinu jus visus praėjusių švenčių proga..;)
Šiandien pakeliui iš universiteto užsukau atiduot į biblioteką knygos. Paskui kuo ramiausiu veidu bandžiau atsiimti iš rūbinės savo daiktus pateikdama ne rūbinės numerėlį (apvalų, paauksuotą), o bibliotekos kortelę (žalią, stačiakampę). Tikrai ne taip sunku supainioti! ;) Štai ką daro su žmogumi artėjančios peržiūros (nepamirškime, kad tarpe dar bus naujieji metai, kuriuos reiks atšvęsti toli nuo kompo ir darbų..o grįžus iškart vėl prie to kompo pult), nors būna ir prastesnių priešperžiūrinių stadijų.
(Bet – ar tikrai yra kas blogiau už Kalėdas, sugadintas mintimis apie kažkokius nelemtus urbanstinius tyrimus, ar kur kokią evakuacinę laiptinę padėt, vietoj to, kad sėdėt fotelyje, kvėpuot šalia stovinčios eglės kvapu ir valgyt aguonų pieną su kūčiukais?) (žinau, kad padariau gramatinę klaidą ir pakartojau ją tris kartus iš eilės, bet tebūnie ji.)
Važiuojant troleibusu galvoje rašosi eilėraščiai (visai neblogi!), kuriems nėra lemta būti užrašytiems. Heliopolyje radau gražaus organstiklio atraižėlių – viena pusė reljefinė, šešiakampių akelių rašto.
Dar viena bloga naujiena – šiemet neliko laiko iškepti naujametį tortą..:/ Dabar reiks laukt kažkokios tolimos progos tam malonumui.
