Tokie kilimai ir gyvenime pritaikomi (nors jau įsivaizduoju, kaip atrodytų jų “skalbimas” po kokios išsiliejusios vyno taurės – apatinis sluoksnis gi tekstilinis):

Pagalvojau – tai galėtų būti pastatas (greičiausiai – pastato planas). Palieku jūsų fantazijai to pastato dydį, aukštį ir pan (ar ta juosta – kambario pločio, o gal tai ištisi universitetiniai korpusai su koridoriais ir auditorijom, o gal gyvenamųjų namų blokai? o gal tai mobilus statinys, suvertas ant vienos ašies ir aplink ją besisukantis?).

Tai paskatino pasidomėti autoriumi.

Anton Stankowski (1906-1998) – modernistas, vokiečių grafikas, fotografas ir tapytojas, sėmęsis įkvėpimo iš Mondriano, Malevičiaus, Kandinskio. Sukūrė originalią “Dizaino teoriją” ir buvo konstruktyviosios grafikos pradininkas (tiesą sakant, aš pati nelabai apie tokią girdėjus, bet daug yra gi dalykų, kurių negirdėjau..).
Jis siekė iliustruoti ne objektus, o procesus ir elgsenas. Tokie eksperimentai privedė prie panašių į fraktalus struktūrų naudojimą, gerokai prieš B.Mandelbrotui jas išpopuliarinant 1975-aisiais.
(informacija iš aqua-velvet.com)

Apie Stankowskio fotografiją.

Ir keletas darbų pasižvalgymui (tam, kad atsidarytumėte dar vieną tab’ą ir įvestumėte į langelį “stankowski”):

Na, o jo asmeninis logo (specialiai įdėjau paskutinį) tai išvis, be žodžių, koks geras!

“viršutinė liustros rozetė” – pirmiausia kilo klausimas “KAS TAI?”. Maniau, kažkoks beraštis į google įsisuko. Tačiau įvedus į lietuvių kalbos žodyno paieškos langelį žodį “liustra”, prie jo nebuvo prierašo “neteiktinas”. O ir “rozetė”, kiek pamenu, turėjo būti vadinama šakutės lizdu. Šiuo atveju, “liustra sf. (2) DŽ kabantis šviestuvas su žvakėmis ar lempomis, sietynas”, o rozetės 2-oji reikšmė – “2. DŽ, TrpŽ elektrotechnikoje – įtaisas kelių elektros laidų kaiščiams įjungti į vieną lizdą “.

Kilo klausimas, kur dingo DLKŽ, kuriuo naudodavausi anksčiau – toks melsvai pilko “interfeiso”.. Google paieška man jo nebeduoda, o vienintelis variantas, ką gaunu, tas gelsvas  LKŽ variantas, kuriame svetimybės nežymimos kaip netinkamos vartoti. Štai jums ir “liustros rozetė”, prašom!

Bet! Kiek paieškojusi, tame pačiame Lietuvių kalbos žodyno puslapyje, kažkodėl skyriuje “Kiti žodynai”, radau ir “Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“. Kas įdomiausia, jo versija jau atitinka tai, ko (lyg ir) buvau mokoma mokykloje ir ką eskaluoja vlkk.lt. Įvedus “liustra”, žodynas siūlo geriau pažiūrėti žodį “sietynas”, o “rozetė” telieka architektūriniu elementu ir jos elektrotechninė reikšmė jau žymima kaip neteiktina.

Tai aš ir nesuprantu, kodėl žodynai yra du, o juose pateikiamos skirtingos reikšmės, kodėl dabartinės kalbos žodynas taip užslėptas, o tas kitas net su mirkčiojančia rodyklėle pas save kviečia, ir išvis, ką daryti žmogui, norinčiam sužinoti, ar jis gali, pavyzdžiui, kokiame spaudos pranešime vartoti žodį “liustra”?  O dar paskui skundžiasi, kad žmonės nemoka kalbėti lietuviškai… Pik-ti-nuo-si.

Beje, bandžiau verstis vieną paragrafą.. gal kas žino, kaip į lietuvių kalbą išversti žodžius “encounter” ir “meeting”? Šiuo atveju kalbama apie “susitikimą” su architektūrine ar gamtine vieta. (o vėlgi – kiek minčių sukelia place ir space skirtybės..gerai, kad šiuo atveju ir lietuviški žodžiai skirtingi)  Man atrodo, tiek “encounter”, tiek “meeting” yra “susitikimas”, tačiau knygoje jie vartojami lyg skirtingam to susitikimo lygmeniui apibrėžti.

Papildymas (vertėjo komentaras):

(tad ne veltui man sunku tą tekstą išsiversti..)

Paveikslėlio šaltinis newhousebooks tumbrl.

Žinoma, čia ne Archigram fantazijos polėkis (šitas miestas nuo dabartinių ne tiek daug ir skiriasi, išskyrus, kad traukiniai kelių šimtų metrų aukštyje važiuoja kiaurai namus), bet vis šis tas nematyto.

(nuotrauka iš interneto)

Šiandien pakeliui iš universiteto užsukau atiduot į biblioteką knygos. Paskui kuo ramiausiu veidu bandžiau atsiimti iš rūbinės savo daiktus pateikdama ne rūbinės numerėlį (apvalų, paauksuotą), o bibliotekos kortelę (žalią, stačiakampę). Tikrai ne taip sunku supainioti! ;) Štai ką daro su žmogumi artėjančios peržiūros (nepamirškime, kad tarpe dar bus naujieji metai, kuriuos reiks atšvęsti toli nuo kompo ir darbų..o grįžus iškart vėl prie to kompo pult), nors būna ir prastesnių priešperžiūrinių stadijų.
(Bet – ar tikrai yra kas blogiau už Kalėdas, sugadintas mintimis apie kažkokius nelemtus urbanstinius tyrimus, ar kur kokią evakuacinę laiptinę padėt, vietoj to, kad sėdėt fotelyje, kvėpuot šalia stovinčios eglės kvapu ir valgyt aguonų pieną su kūčiukais?) (žinau, kad padariau gramatinę klaidą ir pakartojau ją tris kartus iš eilės, bet tebūnie ji.)

Važiuojant troleibusu galvoje rašosi eilėraščiai (visai neblogi!), kuriems nėra lemta būti užrašytiems. Heliopolyje radau gražaus organstiklio atraižėlių – viena pusė reljefinė, šešiakampių akelių rašto.

Dar viena bloga naujiena – šiemet neliko laiko iškepti naujametį tortą..:/ Dabar reiks laukt kažkokios tolimos progos tam malonumui.

(primygtinai patariu žiūrėti pilnu dydžiu)

Dabartinio skvero tarp Visų Šventųjų, Karmelitų ir Arklių gatvių vietoje buvo vadinamoji Basokų turgaus aikštė. 1876-1877 metais ji buvo įrengta nugriautų Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčios ir basųjų karmeličių vienuolyno bei sunaikinto sodo vietoje. Vienuolyną 1638 metais buvo įsteigęs Steponas Kristupas Pacas. Bažnyčia ir vienuolynas 1865 metais buvo uždaryti, o 1873 m. vasario 9 d. caro įsakymu panaikintas vienuolynas. 1892-1899 metais ne viename miesto dūmos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Basokų prekyvietės iškėlimo į kitą vietą, aikštės sutvarkymo ir skvero įrengimo. Aikštėje stovėję neišvaizdūs ir apgriuvę prekybos nameliai su geležiniais stogais gadino bendrą miesto vaizdą. 1903 m. vasario 6 d. dūmą pritarė projektui dėl turgaus perkėlimo į gretimą Javų turgų, o 1904 m. balandžio 21 d. buvo patvirtintas prekybos halės statybos projektas.

1906 m. pastačius turgaus halę Basokų prekyvietė buvo panaikinta, aikštė apsodinta medžiais (tam nupirkta 100 sodinukų), miestui priklausantys prekybos nameliai buvo išdalyti kitoms prekyvietėms.

Tekstą paėmiau iš vilnius21.lt (kažkaip greitomis neradau patikimesnio šaltinio, tad dėl faktų patikimumo negarantuoju). Reiks kada būnant bibliotekoj “Dingusiame Vilniuje” paskaityt.

O čia jau visiškai liūdna tos pačios bažnyčios nuotrauka:

(šaltinis)

nežinau, kur tie japonai eina (nors šiaip japoniška architektūra man labai prie širdies), bet įdomu, ką pasakytų feng šui specialistai apie trikampį miegamąjį..  turbūt reiktų kiekviename kampe pastatyti po augalą. :) nes ir be feng šui išmanymo tos smailos formos man duria:

ir aplinkoj kažkaip lyg ir “neįsirašo”.. (žr antrą nuotrauką designboom.com)
aš iš išorės tamsiai nudažyčiau – o viduje galėtų būti ir baltas. šiuo atžvilgiu man amerikiečiai “teisingesni” atrodo:

(greitomis tokį paveikslėlį radau – autoriai “Salmela architects”)

o projektavo net dvi archiįmonės kartu. tai turėjo žiauriai geras projekčiukas gautis, bet arba jis per daug konceptualus, kad būtų galima jame būti, arba aš neįžvelgiu čia slypinčio genialumo.

žodžiu, turbūt ne visada tai, kas yra balta, minimalistiška ir “atveria” gražius vaizdus automatiškai yra gerai..

nepamenu, kada (ar išvis kada) buvau knygos pristatyme (na, jei neskaitysim knygų mugės), ypač su skaitovais ir akomponimentu.
manau, gali būti gražu.

aš pati turbūt neturėsiu laiko nueit, bet gal jūs turėsit.
Algio Skačkausko poezijos galite paskaityti čia: 7MD.  (nesu tikra, ar man patinka, o bet tačiau skaitomos gyvai tos eilės skambės visai kitaip)

- -

Kas man patiko/įtiko pastaruoju metu (nors pastaruoju metu beveik neskaitau poezijos – ir poetinė kolekcija lentynoje jau seniai kuo bepasipildė..), tai Egidijus Darulis. Visai netikėtai paskaičiau, nors norėjau sužinoti, kaip jis ten tais dambreliais groja (nežinojau, nei kad dailininkas, nei kad poetas). Žr. šiaurės atėnuose.

..na, taip. Vis tie žaidimėliai žodžiais/garsais/skiemenim. Ale viena kita strofa užkabino – štai ir po poros dienų atsimenu. O poezijos kokybė toks neaiškus dalykas, kad jos ir apibrėžti nelabai įmanoma. Jei operuotume banalumo kriterijumi, tai Darulis nuo banalybių, man regis, tolitoli (arčiau…ko? postmodernizmo?). Jo poezija tokia lyg dambreliu sugrota – nesuprasi, rimtai, ar tik taip sau skiemenų pabarstyta. :)

Sakau, eisiu gal semestrui pasibaigus po knygynų lentynas pasidairyti – reikia jau man atrasti kokios naujos geros poezijos.

šiandien pradėsiu nuo 27 numerio…