šiandien įrašas neįdomus. tik dnr (sau).

pastarosiom dienom visi man rašo. tie, kurie rašė seniai arba niekada, arba kurių nemačiau jau, regis, šimtą metų. nuo trumpų “kaip sekasi” iki gana ilgų laiškų. labai gera. :)

nepaisant to, kad gera iki svaigulio, nelabai kam spėjau ir atrašyti – pastarosiom dienom užsiknisau darbeliuose. gal dėl to šiandien skauda gerklę – organizmas norėtų miegoti bent jau 8val per parą, o aš jam to neleidžiu.. o dar tas laiko persukimas. vakar eidama namo prasilenkiau su kaimynais, pokalbio nuogirda: “juk, pavyzdžiui, karvės ir taip žino, kada atsikelt, o mes čia laiką sukiojam…”  kita vertus, neturiu jokio apčiuopiamo paros režimo, tai kas man tas laikas. ;)

paskutinis įrašas buvo seniai. ketvirtadienį – jaukus ir kelioms dienoms įkvepiantis vakaras su gitarom pas K; penktadienį atradau technikos biblioteką ir iš ten parsinešiau tokią superinę gal 550psl knygą (naują ir su paveiksliukais – apie upių pakrančių projektavimą, vadinasi “Riverscapes“), pažiūrėjau brolių Coenų režisuotą “Barton Fink”; šeštadienį miegojau iki pietų, o po to sėmiausi įkvėpimo iš tos knygos ir užsiėmiau visokiais reljefais; sekmadienį mama manęs nepakėlė, todėl pabudau 12, išsimaudžiau, prasukau laikrodį – staiga ėmė ir atėjo 14val. tik atsikėlus teko ir pietauti (nors šeštadienį nuo pietų išsisukau sukapodama didelį torto gabalą su kava), o papietavus greit apsirengt ir lėkt pro duris – pietų pas E.   tokie pietūs labai įkvepiantys, reikia dažniau. :)   (na gerai, iš įrašo atrodo, kad nieko neveikiu, tik pietauju. bet aš kalbu apie jungtinius mergaitiškus pietus su maisto gamyba ir visokiais plepalais.)

tai va taip bemiegant ir bepietaujant darbą teko atidėti vakarui (ar kai nueini miegoti 4val, tai čia dar vakaras? tikiuosi, kad taip.). užtai šiandien pasižadu gult 1val ir nesikelt anksčiau kaip po 8val nuo atsigulimo. nes save reikia saugot.:>      o va šiandiena man patinka. grįždama iš uni užsukau į pard ir nusipirkau žalią brokolį, oranžinių apelsinų ir geltonų bananų. tikrai, nors susidėliok natiurmortą ir piešk. namie tą brokolį gamint kažkaip patingėjau, bet užtat susipjausčiau salotų (šaldytuve radau ridikėlių!), desertui – juodieji serbentai ir apelsinas. džiaugiuosi savim.:)   po to išsirengiau į kelionę iki artimiausios kopijavimo įstaigos pirkt pieštukinių klijų (svarbiausias dalykas, kurį turėjau nusipirkt mieste). dalykai, kuriuos pamačiau/patyriau per tas dešimt minučių: 1) kad mano dešinė pėda didesnė už kairę, arba tiesiog batas bando mane nužudyti lėtuoju būdu (ar šituos batus galėsiu nešioti tik kas trečia dieną, kai užgis nuotryna?); 2) labai gražus geltonas motociklas; 3) purvas (ženklas, kad atėjo pavasaris?); 4) moteris, gatve stumianti nedidelį medinį vežimaitį dviem milžiniškais ratais, tokį labai ūkišką.              tokie ir įspūdžiai. dabar jungiam mozillą lauk ir imamės darbo.

Advertisements

3 Responses

  1. Man tai kaip tik tokie įrašai patys įdomiausi! Tikriausiai todėl, kad esu baisiai cekava.

  2. man irgi įdomu, nes tu pati įdomi :)

  3. kaip gerai. :) tai rašysiu ir toliau, vadinasi ;)

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: