Archive for April, 2009

kaskart vis tas pats. esu hamletas
2009/04/29

Radau paveiksliuką, kuris galėtų vadintis “Ką architektūra padaro su archstudentais”. Arba dar gali būti kitokios variacijos, pvz.  “Ką architektūra padaro su architektais” ir pan. (tęskite patys)

O tada iškyla veik hamletiškas klausimas: “miegoti ar nemiegoti?”.

Hm, gal dar kol kas “nemiegoti”. Juk pasidariau siestą šiandien (bet šitiek ir šitaip siurrealiai prisapnuoti per dvi valandas pogulio turbūt yra nenormalu)..

Advertisements

kas ir kur ir kada (paskutinis klausimas svarbiausias)
2009/04/29

kur noriu nueiti (bet tikrai nenueisiu visur – gal jūs kas nors už mane? o po to man kaip nors sapnais perduosit.. nes ajajai kiek reikia visko suspėt ir šiaip):

1. Nyderlandų menas “Vartuose” (nes man visai šalia). Kitas dalykas, kuris dar labiau šalia, prie Erdvėtakio (praeidama mačiau) – Marčėnaitės ir Jonučio paroda. Kai taip ranka pasiekiama, tai tikrai neprošal užsukt.

2. Man Ray (!)

3. Gegužės 2 dieną 19 val. Kolumbijos avantgardinių trumpametražių filmų programa “Los Archivos Mayo”. Meko centre, įėjimas laisvas.      Turėtų būt gerai…

4. Ak, taip, gi Gatvės muzikos diena. :)

5. Jazzo pirmadieniai Woo.

6. Gamtininkų dienų muzikos festivalis (šįryt skaičiau skelbimą ant stulpo).

7. Ir dar “Naujasis Baltijos šokis” kaip būtų įdomu… Žiauriai.

5. Na, ir pabaigai (kas galėtų būt toli gražu ne pabaiga, bet aš jau eisiu darbuotis), skulptūra “Kablys“, kurią aš jau mačiau. ;) (visai netyčia)  o jūs?

doll-house
2009/04/26

atsimenu, vaikystėje auklėtoja liepė nupiešti, ko norėtume Kalėdoms, o ji išsiųs Kalėdų seneliui. :)  turbūt ir nenustebau, kai gavau, ko prašiau, – lėlių namelį. buvo labai cool namas, iš tiesų.

o šįryt, bebandydama įsivažiuoti į darbą, radau real-size doll house:

Kanadietė menininkė Heather Benning surado apleistą namą Manitoboje, Saskačevane (ar kas nors skaitėte “Šuo, kuris nenorėjo būti šunimi”? man Saskačevanas – tai tos knygos nostalgija…), nulupo vieną sieną, uždėjo stiklą, o vidų išdažė linksmom spalvom ir sustatė baldus iš to laikotarpio, kai namas buvo apleistas – iš šeštojo dešimtmečio.  Man čia panašu į modernios architektūros interpretaciją/kritiką. Kai galų gale tas vitrinas nuo grindų iki lubų vis tiek visi turbūt uždengia užuolaidom – nors ir atrodo malonu, jei tavo svetainė nepastebimai pereina į sodą, o sodas į  svetainę… Čia yra apie ką pagalvoti.  Vienam iš blog’ų ir rašo: “o kaip, jei reikėtų tokiame name gyventi?” Bet aš gal ir gyvenčiau. Net jei tik iš idėjos.

(per dornob ir apartmenttherapy)

anonsas: kai vėl darysiu pertraukėlę, papost’insiu apie “cabinets of curiosities”

dienų trupinėliai
2009/04/25

vakar ėjom klausyt pieno lazerių. jie man kažkokia prancūzija..

įstrigo:

– pažįstamų pažįstami, jauna šeima (ji – kursu jaunesnė už mane), tokie gražūs ir laimingi. kada nors vėliau noriu ir aš taip.

– fotografas, vis aplinkui besitrainiojantis ir trukdantis (nes nežinai, ar kartais ne tave fotografuoja, o juk jei tave tai reikia susikaupti ir nutaisyti nedurną veidą).

– L. vazelinas kvepia braškėmis, bet jo dėžutės neįmanoma atidaryti. reikia prašyti vyrų.

–  antroj daly numigravom iki pat scenos ir ten buvo gerai. nuo kolonėlių vibravo žemė.

– mergina iš kairės per paskutinę dainą braukė ašaras.

o šiandien sodo diena. šlaviau spyglius ir kroviau šakas. vedžiau instruktažą močiutei, kaip naudotis nauju mobiliu. katė gaudė geltoną drugelį, gėlių kupstas šalia irgi geltonai žydi. obelys krauna žiedus, bet dar toli. užtat mano pupa (kurią grįžus iš Lond pasodinau iš naujo) auga ne dienom, o valandom. sumontavau trikojį ir nutraukiu ją dukart dienoj.

nuotaika
2009/04/25

(nebeatsimenu, kur radau)

grįžau
2009/04/21

parėjus dar apžiūrėjau savo naują moleskine, violetinę skarą (ant kurios, o ne!, dabar miega katė) ir tašę. kitkuo pasidžiaugsiu rytoj, nes šiandien apėmęs neišsimiegojimo nerimas, sumišęs su hiperaktyvumu, todėl reikia miegot. reikia.nr19

rytoj atsiimsiu savo kompą (džiaugsmas nr vienas), poryt jau eisiu šokti (džiaugsmas nr 2 ir nerimas nr x). dar ryt fotkinsiu gatvę tai analizei – iš paskaitos turbūt reiks pabėgt. kas dar… nežinau. su kiekviena minute vis daugiau pamirštu šiandien, ir viską pilstau pro šalį (pvz greipfrutų sultis), čia dėl miego (?) lėktuve paryčiui. vis dėlto geriausia nakties dalis (naktis prasidėjo kai išėjau iš viešbučio ieškot naktinio autobuso) – kai jau sėdėjau stanstede su mariomis laiko, tyvuliuojančiomis aplinkui, turėjau 2 svarus (šiaip taip sukrapščiau keletą trūkstamų pi), už kuriuos nusipirkau capuccino starbucks’e, prisėdau prie tų bariukų, kurie juosia kavinę ir ramiai ramiai skaičiau “About a boy” – man jis vis dėlto patinka.

sąrašą Londono gėrybių sudarysiu nebent vienoj iš užrašų kn.   (tokių gėrybių, kaip avietės, kvepiančios tikromis avietėmis, WholeFood’e.)  kaskart (kasdien) pradedu naują gyvenimą. šįkart ir vėl žadu sau – dirbti/veikti/gyventi. žadu vien tam, kad nepamirščiau.  juk tai geriau, nei tą gyvenimą aprašinėti. nors smagu abu.  hm, kol miegosiu, dar pasvarstysiu. ir dar reikia sugalvoti, kokį čia naują pyrago receptą išbandyti (nes jau seniai). labanakt.

pavasaris, žvirbliai, juodas paltukas. ir klaustukas.
2009/04/13

būna dienų, kai išeini “daryti pertraukėlės” į miestą, ir ta pertraukėlė tampa vos ne ilgesne už tai, kas ne pertraukėlė. būna dienų, kai gauni naują pavardę, ir nuo to labai linksma (nes Bitėnaitė tai čia ne šiaip sau); sutinki ryžą pažįstamą, kaip visada laimingą iki ausų; fotografuoji žvirblius; valgai mėgstamiausius ledus ir geri migdolinę coffeeinn’o kavą su mėgstamiausia mergaite, visa violetine (aš – visa juoda); vėliau, jau vakare, pakimba autocadas, bet po minutės atsigauna, o kompas sako, kad nebeturi atminties (rado kam skųstis – lyg man pačiai nebūtų su tuo problemų); mama kepa blynus, o aš juos valgau.

ir nežinau, šiandien nežinau, ko noriu. tik kartoju tas pačias, savo naujojo puikaus gyvenimo plano, mantras. jei atkakliai kartosiu, tai būtinai ir vėl jomis patikėsiu.

apie kažką apie nieką
2009/04/09

dienoraščius norisi rašyti naktį. kaip kažkada eilėraščius (kaip liūdna, kad neberašau). pasižiūriu pro langą, kiek dar langų su šviesom: 4 iš 30. tada užtraukiu žaliuzes, kad nestovėtų visokie smalsuoliai savo tamsiuose languose ir nežiūrėtų į mane, įsmeigusią nosį į kompą.scan_2

šiaip biški šūdinai. dar vis tvarkau brėžinukus ir niekaip nepradedu jų dėliotis į fotošopą taip, kaip jau reikėtų spausdinti. ir maketas dar nebaigtas… aišku, deadlineas ne ryt, bet vis tiek. liūdnoka.             šiandien pramiegojau visas paskaitas, ir, negana to, kai paskambino Si ir mane pažadino, pamačiau, kad jau pusė trijų. net nustėrau. :) po to  dariau maketą, išėjau pasivaikščiot (nes gi būtų nuodėmė, jei ne), iš barako pasiskolinau organstiklio… tada jau ruošiausi pasidaryt kavos (nes labai suėmė pomiškinis nuovargis), bet ėmiau skaipintis su A. dėl to trikojo.    su A. pokalbiai visada labai užsitęsia. nesiskundžiu, nes fainai pasikalbam, bet va – ir vėl valandžiukė “out”.  kava ant mano stalo atsirado tik 9val… tada mama iškepė man blynų. po to žiūrėjau nuotraukas, kurias man davė kitas A. – tiesiog sumaniau atidaryt su kitu kompu, ir jis atidarė! :) bet kokia nostalgija tos nuotraukos… netgi radau vieną savo gražią. nors pastaruoju metu ėmiau beveik nekreipti dėmesio, kaip atrodau nuotraukose, bet jei nori kur nors įsidėti “profile picture”, tai tampi truputį kritiškesnis.:) o aš jau seniai noriu naujo profile picture facebookui. kokia tuštybė…   dar man šiandien sakė, kad negalima valgyti vėlai vakarais.  po to nuotraukose žiūrėjau į save ir nagrinėjau, kokia dar graži buvau rugsėjo mėnesį, ir kas man pasidarė metų pabaigoj.:) tas valgymas nieko gero neatneša.:D  bet nieko, tuoj vėl sugrįšiu į pradinę padėtį. tik reikia šiek tiek abejingumo tam viliotojui šokoladui vakarais. :)

bet šiandien nieko nebrowsinau internete (išskyrus facebooką truputį, bet tik dėl to, kad reikėjo susitart dėl rytdienos su E.), tad galiu šiek tiek savimi didžiuotis. :)

o dabar klausau sau ramiai minimalismo (Boulez’o, Berio ir pan.) ir tuoj vėl imsiuos darbo. vis dėlto mėgstu savo specialybę… net kai  nelabai sekasi (taip pat būdavo su matematika mokykloje).

(brėžinys aukščiau – mano dar vis labai mėgstama detalė iš Detail’o, jau nuo praeito pavasario. galėčiau net sakyt, mėgstamiausia.)

bibliotekų diena
2009/04/03

chronologija:

paskaitų pramiegojimas;

fakulteto skaitykla su E. – ten užsimečiau ant kojos didelę knygą apie medieną (bet atrodė, lyg apie metalą, nes atlėkė iki mano pėdos kampu – iki kraujo);

kava su C. Cosy’je;

pavasaris tech bibliotekojeTechnikos biblioteka (ilgai ilgai, kokias dvi val, užmiršus viską pasaulyje);

Mickevičiaus biblioteka pakeliui į stotelę – naujo skaitalo rytiniams troleibusams. tiesą sakant, skaitalo ir pasiėmiau: Nick Hornby “About A Boy” (nes pamaniau, kad reikia pagilinti anglų k žinias) – pakeliui namo perskaičiau 12psl ir nusprendžiau – neįdomu (bent jau kol kas). kitas skaitalas – “Kodėl prancūzės nestorėja”, rožiniu viršeliu – niekad nebūčiau pamanius, kad ką nors tokio imsiu iš bibliotekos (bent jau nenusiritau iki to, kad pirkčiau). nes biblioteka gi rimtas reikalas. :)  taip nutiko matyt todėl, kad buvau labai alkana. net ėmė vaidentis – iškaba “grožio studija” trakų gatvėje pirmą mirksnį buvo virtusi “skrandžio studija”…

kaip mes nemiegame
2009/04/03

..skaitydami kas papuola ir žiūrėdami į visokius gražius daiktus (čia kai nedirbame, o sėdime internete).

tai beskaitydama kas papuola (nu ok, paskaitysiu ir apie tas pupas. tuoj.) ir beatidarinėdama “new tabs” radau tokį tekstą: “Provincija autobuse: nieko nematyti, nieko negirdėti”.  atrodo, pasiilgau skaityti ką gero (“Šiaurės Atėnų” laikų? kai juose buvo labai daug ką skaityti, vėliau neliko – tik raidės/tekstai/Geda..).

be to, prisiminiau dar vieną įvykį iš šnd, kai pirkau tas bandeles. regis, mane tiesiai prie kasos bandė įsivaikinti (tiksliau, įsianūkinti) malonus pensininkas įraudusiais žandais, perkantis mažą butelaitį stipraus alkoholio (ryškiai raudonos spalvos). visą tą pokalbį nepatikliai iš padilbų stebėjo kasininkė, kurią ir buvo bandyta įtikinti, kad “čia mano anūkėlė”, o aš per dvi minutes net buvau informuota, kur mokosi mano beveik bendraamžis jo anūkas. :)  ir “o kodėl tu trečiame kurse, o jis antrame, jei jis už tave metais vyresnis?”. hm, ir iš kur gi aš galiu žinoti..