Archive for May, 2009

galvoti apie… (think about the.)
2009/05/31

Radau nuostabią dizaino įstaigą: the.

Likau apžavėta jų “vienas į kitą sunertų” puodelių ir talk bubble pavidalo speakerio.

O framed objects: gal ir nenauja (kažkur jau mačiau?), bet miela idėja prieškambariui baltų namų, kuriuose akcentai yra pamerktos gėlės ar stirniukai bembiai kur nors svetainės lentynoje. Gali įsirėminti mylimiausią knygą, raktus nuo buto ir apskritai bet ką:


Advertisements

kas naujo
2009/05/30

Žvėryne ryte labai gražu – pirmos vasaros dienos jausmas, kvepia kažkokios gėlės, o gal alyvos, ir šilta šilta.

Gavau progą pirmąkart apsivilkti savo mėlyną suknelę (jei turėčiau daug pinigų, tai tapčiau suknelių maniake) ir galvojau – su ja ir su savo basutėm “a la sandalai” kaip tik galėčiau sutikti gyvenimo meilę. :) (Simonos terminologija)  Aišku, nesutikau, nes.. (ei, bet kodėl?) ..hm, gal tiesa, kad meilės šitaip nesutinkamos. :) (pvz troleibuse. Nes girti vyrai 12val vakaro prie Paryžiaus man irgi netinka)       Jei kam smalsu, iš tiesų nieko aš neieškau. Čia suknelės taip veikia.    Šiaip keista, galvojau vakar, ir liūdna, kad imama senti 21-erių. Man jaunystė, regis, tik prasideda. Nes kai man buvo 16, sėdėjau namie ir skaičiau knygas, ir rašiau poeziją, o kažkas tuo metu gal eidavo tūsintis į diskotekas;   dabar, kai aš jau esu apimta jaunatviško maksimalizmo (viską galiu ir visko noriu), kai noriu šokti, tai tie kiti nebenori.:)  Apsikeitėm vietom. Dabar visi nori eit miegot, važiuot namo paskutiniu troleibusu, o ne pirmu ryte, o savo noro pašokti net ir nesakau, kai matau, kad vis tiek neatsiras kompanijos. :)  Net jei man siūlo paleisti salsą ar, matyt, apskritai bet ką ko norėčiau. Bet čia ne kaltinimas. Tikriausiai tai aš suvaikėjau. Vėl šešiolikmetė.:)~ Nusidirbusi per praeitą savaitę ir įsigijusi kairės akies tiką (vėl…) nuo miego po 2-4val per parą, norėjau paskutiniąją dieną pažymėt visišku atsipalaidavimu. :) Ir prieš kompanionus/es turėjau nelemtą pranašumą tame, kad pamiegojau dieną.
Bet dėkui likimui, mieste dar buvo Si.    Terasoj tuščia, lygiai taip kaip artistuose, prie woo nieks nerūko, ir šiaip visi tik vaikšto gatvėmis – nes krizė…    Po picos ant suoliuko Rotušės a. nebėjom į artistus, traukėm namo. Sustoję priešais batų parduotuvę žiūrėjom į vitriną. Man patiko tie rožiniai aukštakulniai, gal kad aukštakulnių nenešioju.
– Imčiau vyrą su šitais batais, – sakė Si, kai sustojome ties vyrų puse.
– Kodėl?
– Nes jie [beveik] moteriški. Vyrų batai turi būti moteriški, o moterų – vyriški.

Man batai nėra aiškus reikalas. Ir kaip iš jų spręsti apie žmones. Turbūt reikia intuityviai. :)

Dar turiu mėlynę – nuo kraujo tyrimų. Tikiuosi, žmonės troleibuse negalvoja, kad aš nepataikiau į veną, ar ką. :D    Bet kai vakar norėjau ja pasididžiuoti (kaip kad didžiuojamasi randais ar tatuiruotėm) ir ištraukiau iš rankovės parodyt, tai visos trys mergaitės kone nualpo. Tai greit vėl įkišau rankovėn, nes paskui nežinočiau, kaip jas, be sąmonės, gaivinti. :)

O šįryt apturėjau puikius pusryčius, jau antrus, namie. Mama man susuko lavašo su dešra ir sūriu, o aš priplakiau mėlynių, serbentų, bananų ir pieno gėrimo. :) Ale tikrai vasara, pažiūrėkit:

pusrytisbatido

..ir ne, čia ne šaltibarščiai. :D

dabar turiu Gary knygą iš Si lentynos, apsivilkau vasarinę baltą maikę ir, pagriebusi fotiką, važiuosiu į sodą pjaut žolės, gulėt saulėkaitoj, skaityt ir važinėt savo žaliuoju sodiniu dviračiu… :)

ar tikrai įmanoma negalvot, kad gyvenam rojuje? :)

kai visa tai pasibaigs
2009/05/25

kai visa tai pasibaigs, sakiau sau eidama į stotelę, prisiskinsiu didelę puokštę geltonų laukinių vėdrynų.

bet paskaičiau Laimos įrašą ir suabejojau. ar verta dėl dviejų dienų džiaugsmo jų tiek priraškyti… bet kažką džiuginančio tikrai reiks pasidaryt.

flora
2009/05/20

1. prisiminiau, kad vienas iš kaktusų salione apipultas kažkokių kenkėjų, tad susiradau, kaip jie vadinasi, ir kuo juos naikinti. o tame pačiame straipsnyje dar radau:Inspektuose esantiems kaktusams kenkia dirvinis šliužas ir sraigės. Kenkėjus galima išgaudyti į išskaptuotas bulves, išdėliotas pjūviu į apačią, po kuriomis slepiasi tamsą mėgstantys kenkėjai. Be to, sraiges galima surinkti rankomis, naktį pasišviečiant kišeniniu žibintuvėliu.” haha, jau įsivaizduoju naktinį žygį medžioti sraigių. ;)

2. baigėsi mano pupos fotografavimas, šią popietę tvarkau/karpau foto. bet koks šiandien tingėjimas, net šitai kažkaip lėtai… o dar projektavimas liko…

augalas3. pasiūlymas: gal kas norit gėlės daigelių? :) (turiu tokią gėlę savo kambary, antros kaip ir nebereikia..)
pridaiginau, o pasodint laiko neturiu, tai taip ir mirksta stiklinėj jau porą savaičių…:>  o daigeliai paaugę atrodytų taip:


pabėgti iš čia suvisam. ar bent jau šįvakar.
2009/05/18

labiau noriu ištrinti, negu įdėti (pvz. nuotraukas iš feisbuko), labiau noriu tylėti, negu kalbėti. ne, tiksliau  – labiau skaipinti, nei skambinti. labiau šokti, negu dainuoti. labiau gulėti ant grindų aukštielninka po baltomis lubomis, nei miegoti lovoje ant pilvo, veidu įsikniaubus į dormeo pagalvę.

išmesti daiktus iš kambario, užsidėti akinius nuo saulės.
su ilgu sijonu išsitiesti pievoj.

labiau noriu pasiilgti, nei žinoti. labiau pakalnučių, nei knygų. labiau būti ten, kai esu čia, ir čia, kai manęs čia nėra. žinoti, ką kiekvienas iš jūsų galvojat, kai tyliai kažką rezgat.   bet neišregzti to, veikiau pasiduoti.

labiau konstruoti, negu kurti. labiau kurti, nei kopijuoti. užsirašyti save eilėraščiu, svetima kalba, trapiais veiksmažodžiais, vis trapėjančiais kuo labiau gilyn į naktį neriame. o kuo gilyn, tuo šviesiau ima darytis, paukščiai prabunda nespėję užmigti. ar ir rytoj bus rūkas?

bet jei iš tiesų
2009/05/18

..tai man šitaip nusibodo. ypač aiškiai pajutau tai, kai ėjau vakar gult 4 ryto. ir paskui dar – kai kėliausi 8 (norėjau 6:30, bet pramiegojau) ir išlėkiau iš namų net nenusiprausus, ką jau kalbėt apie pavalgymą. ir paskui kai laukiau eilėj atsispausdint ir vėlavau atiduot darbą.

užkniso.

noriu laiko sau. gerai, kad iki pabaigos liko tik kiek daugiau nei savaitė.

nėr kada nėr kada
2009/05/18

bet vis tiek parašysiu, trumpai.

ėjau balsuot (tuo pačiu pasidariau pakilimą nuo kompo ir praėjau šlapiu nuo lietaus mišku, su pamišusiais čiulbančiais paukščiais ir su paskutinių valandų kvapą, todėl tokį stiprų, paskleidusiomis ievomis). ten sutikau pusę kaimynų, net pajutau kažkokį bendruomeniškumo jausmą, va, kur visi susirenka, visi klausinėja vieni kitų kaip sekasi; pagalvojau, kad galėjau ir persirengt iš naminių rūbų ar ką, nes vėl suabejojo mano amžiumi – kaimynas džiugiu veidu ir su kažkokia klastinga gaidele paklausė “tai pirmąkart balsuoji? :)”, o aš su tokia pat gaidele atsakiau, kad ne pirmą. šiaip ar taip. pasidžiaugsiu tuo savo jaunatviškumu kai man bus 30 ir parduotuvėje neparduos alaus. o dabar tai jau šiek tiek nusibodo (nors alų parduoda ramiai). bent jau pasiekiau terminą “abiturientė” (užužvakar kirpykloje)… :)

L. buvo teisus. kai prasėdėjau sąžiningai visą savaitgalį prie kompo, išjungus internetą, jaučiuosi šiek tiek ramiau. nors planas kaip visada koreguojasi ir persislenka į rytdienas (o ar kada būna kitaip?), bet tvarkingai padariau visas konstrukcijas, net aiškinraštį, liko tik pakoreguoti detales (kokia smulkybė, fui)  ir pasidaryti pdf’us spausdinimui, tad po kokių dviejų valandų jau būsiu ramiai padėjus galvą ant pagalvės.:) ir supratau, kad konstrukcijos man patinka labiau nei kompoza, nors abiejų dalykų dėstytojams rūpi tik kuo greičiau mūsų atsikratyti, o ne pakonsultuoti. ir nežinau, kodėl tada man patinka. gal kad S su M nesureikšmina mūsų šito darbo, o D vaidindamas, kad jam rūpi, uoliai suvaidina ir sureikšminimą. kalbu beveik piktai, bet kartais galima. nes man tikrai nepatinka nei dalyko programa, nei dėstytojo požiūris, nei tai, kaip man pačiai sekasi daryti šitą darbą.;)

tai štai, sąžiningai padirbėjau, pasidarius pertrauką tik vakar nuo 8 iki 3 (eurovizija “verandoj” žvėryne (eurovizijoj viskas juokinga, kol negraudu), po to dėdė J, kurio gyvenimas sukasi apie žvejybinių muselių gamybą, po to taksistas papasakojo visą antakalnio istoriją – net kaip su gatvių plovimo mašina parvažiuodavo iš saulėtekio į antakalnį už 20 kapeikų).   visi norėjo man vakar kažką papasakoti. aš labai norėjau (iš)klausyti. iš to gavosi puikus vakaras.

o šiandien kepiau blynus, po to įnikus į brėžinius pamiršau apie maistą, bet prisiminiau vakare, kai apsalau lenkiškais vafliukais – po to labai gailėjausi…

tai ir tiek. tikiuosi varyt darbinę programą ir toliau tokiu pat lygiu (tik ajajai kaip reikėtų būt spartesnei), tada viskas pasibaigs laimingai. :) :) :)

mėtinis vakaras
2009/05/15

(fui, koks saldus pavadinimas, ane?)

o mėtinis, nes mėtų arbata su medum ir šokoladukai su mėtiniu įdaru (jaučiau teisę juos valgyti, nes vadinasi “after eight” ar kažkaip pan. – nusprendžiau, kad turima galvoje 8 vakaro, o ne ryto). čia buvo desertas.   valgau vakarienę vėlai, nes vėlai einu miegoti. logikos juk yra?

šiandien su mamos dviračiu važiavau į sodą, tik valandžiukei, nes sugalvojau vakarop. miške žydi laukinės raktažolės ir dar labiau laukinės obelys, o iš po ratų kyla maži paukštukai melsvais sparnais…  tai gerokai išblaškė dienos apsnūdimą ir tingėjimą – kuris, aišku, vėliau pavirto į fizinio nuovargio tingulį ir saldų saldų mieguistumą. užtai gėriau arbatą ir nieko šįvakar dar nedirbau. ar šitaip elgdamasi prasprūsiu į kitą semestrą? :) na, ok, klausimas juokingas. aišku, kad taip. kaip nors. pro plyšelį.  bet užtai nerimo nepavyksta nuvyti net parapsichologine literatūra. vis karts nuo karto ima graužti, kaip koks kirminas ekologišką obuolį. teisingai L. sakė, reikia dirbt. :)  skausmingiausia tai žinoti ir vis tiek nieko nedaryti.

dar norėjau kažką papasakoti, bet pamiršau.  tai gal ir nenorėjau.

apie rinkimus (iš tiesų – apie malonumus)
2009/05/12

“Ji įėjo į kavinę išgerti meksikietiško alaus.
– Kiek žinau, Respublikos prezidentas geria tik šios rūšies alų, – pasakė ji.
– Jūs balsavote už jį?
– Aš nebalsuoju. Reikėtų stovėti eilėje. “

Kuo toliau, tuo labiau žaviuosi Mažyle, pagalvojau po šiandieninės “Prancūzaitės” porcijos troleibuse. Beveik taip, kaip pagrindinis veikėjas. “Ją vadino Mažyle ir ji krėtė tik kvailystes. Bent jau taip mėgo prisistatyti.” (ištraukos kažkur iš knygos pradžios…)

Kalbant apie kvailystes – kvaila, bet staiga, praeinant pro virtuvę, man akyse sušmėžavo puikaus minkšto šokoladinio torto gabalo vaizdinys. :)~ Nors šiandien, pajutusi, kad visiškai praradau energiją, leidau sau prieš šokius užbėgt į Brius Lee Skalvijoj ir įkalt puodelį juodos kavos (tik 3Lt!) ir Snikers’ą… Turėjau tik penkias minutes (dėl to kaltas neatvažiavęs autobusas), bet išties juk kiek čia tereikia nuoširdžiam pasimėgavimui…:)

Dar pasimėgavau šita minute rašymo, stikline vandeniu atskiestų apelsinų sulčių (įdomu, iš ko iš tiesų daro tas “pakelines” sultis…), ir dabar jau reikia galvot apie kompozą rytdienai. Ojojoj. (žiūrėkit, net paveiksliuko įrašui neieškau)

.

.

…bet šiaip tikrai ojojoj. :>

dear ingo
2009/05/10

matėm šitą vakar. hm, norėčiau tokios, ji atrodo kaip gyva. žiūrėkit, kaip gražiai atrodo virš valgomojo stalo:

ir visai ne šiurpiai, nors neoficialiai ją vadina “spider lamp”, Vorialempe. :)p  šitą interjerą radau per google images, tarp visų dear ingo, ir jame man dar patinka apvalus stalas… ir grindys, aišku. nežinau, esu truputį išprotėjusi dėl tų inspiration. jeigu saugočiau visas interjerų nuotraukas, kuriose man bent kas nors patinka…uf. bet ir taip jau sukaupiau nemažą inspiration folderį.

o ta kita lempa, ten irgi kabojusi… ha, ją radau netikėtai. mooi random lamp:

man ji nepatinka, nes realybėje paaiškėja, kad yra visiškai persišviečianti ir lemputė spigina į akis.   tik įspūdingas dydis sužavi. :) (aišku, įspūdingas palyginus su įprastinėmis lempomis, o ne su Karmėlavos oro uosto ar dar kuo)     mooi turi ir įdomesnių. :)

kada nors sudarysiu mėgstamiausių lempų dešimtuką. o dabar – prie darbo…