..pirmyn link pabaigos, kuria ims kvepėt tik rugpjūtį, o kol kas net nečirpia svirpliai, tai galima ramiai įsivaizduoti, kad vasara nesibaigs.
šįryt skyniau žemuoges sode ir iš po vieno vešlaus žemuogės krūmo iššoko rupūžė (jų mūsų darže gyvena tam tikras, greičiausiai pastovus, skaičius). žaviuosi jomis, nes jos be reikalo nešuoliuoja, todėl atrodo orios (ne taip, kaip varlės, kurios išoriškai, na, gal ir gražesnės). pašoka, ponia, tik va šitaip sukliudyta mano (jos požiūriu tikriausiai visiškai beprasmiško) naršymo po žemuoges, bet už kelių šuolių atgauna savigarbą ir po kaulažole palenda jau išdidžiai žingsniuodama.
maisto blog’ai šiandien rašo apie namų gamybos jogurtą ir pyragus su slyvomis bei raudonaisiais serbentais. pas mus yra raudonų, juodų ir geltonų. slyvos, aišku, noksta gal tik kokioj Vengrijoj (ir prekybos centruose), bet dar ne darže. dar yra agrastų, žemuogių, kelios paskutinės vyšnios, tinkamos tik strazdams, o tada nueini už šulinio ir ten prisiraškai žirnių, kuriuos čia pat ir suvalgai, o link namo grįžti su kelių žalių spygliuotų agurkų grobiu, kurie, kaip kokios žuvys, iškart išverčia baltas papilves. savaitgalio medžioklė..
tai toks gamtinis savaitgalis. darbo savaitė jau ritasi per vidurnaktį pas mane į kambarį, kuris tuščias kaip kokios maniakės. lentynose liko tik archžurnalai (išnešiu ryte). prasideda remonto nuotykis – svarbiausia, kad atsikratysiu dar dalies daiktų, kad turėsiu naują lovą, ir nebebijosiu, kad iš plyšio lubose man ant veido ims trupėti tinkas. :)