Archive for August, 2009

mirror mood
2009/08/30

oi oi, kokia nuotaika. oi oi.

ir dar ta pati problema kaip R. – ką daryt, kai visi žino tavo blog’ą? (arba bent jau gali bet kada sužinoti iš facebook’o)
tada nebegali nieko tikro parašyti.o taip norisi..

šįvakar bandžiau pasiskaityti archiblog’us. lengvai supykino, todėl greit išjungiau. mat nemoku rašyti apie architektūrą ir mane tai slegia.

manau, ties šituo ir sustosiu. nes jausmai šiandien per daug mano, per daug aukštai, per daug draudžiami aprašyti, o vieši dalykai nedomina (nei archi, nei foto, nei gražūs daiktai). nenustebkit, jei bent jau artimiausiu metu čia nesirodysiu.

Advertisements

pabaigos ir pradžios (tuoj rugsėjis)
2009/08/24

pasidariau kavos; pamiršau. teko išpilti ir užsivirt naujos.

vakar sode

vakar sode

antra valanda dienos, o dar tik pusryčiai.

dabar reikia giliai įkvėpti ir viską greitai susitvarkyti, kad dar spėčiau pabaigti skaityti fromm’ą. tame tarpe nuvažiuoti iki antakalnio pasidaryti lomo nuotraukų ir nusipirkti dvd.  – dienos planus tenka minimizuoti ties kiekviena “pamiegosiu dar truputį” valanda ir atsižvelgti į vonios laiko duobę (už tų durų jis eina greičiau).

nėr jokio įkvėpimo parašyti ką nors gražaus. atrodo, mane išvargino tie visi sapnai, kurie nepalieka pabudus. žemieji instinktai paėmę viršų, reikia juos išbėgioti rytais, kol veidas įgauną kaitrų raudonį. apskritai, kartais labai neaišku, kur ieškoti išsigelbėjimo. pranašysčių išsipildymas, regis, kažkur labai toli prieky. o pranašystės taip pat (beveik) mano pačios išgalvotos.

jaučiu, reikia kažkokio gero happeningo.

svirpliai
2009/08/16

vakaras, viena namie. filme herojė kažkodėl įsimyli ne jauną ir gražų Keanu Reeves, bet senstantį ir siaurom akim dėbsantį Jack’ą Nicholson’ą. matyt, suprasiu kai pasensiu.

lauke jau svirpia tie vabzdžiai kažkur žemai žemai apačioj, žolėj ar krūmuose.

bordinis nagų lakas blizga (nemėgstu blizgalų). kol džiūsta – šąla kojos.

štai kaip aš jaučiuosi:

DSC_4440..nes skauda gerklę, taip nemaloniai, pratisai, visą dieną (į vakarą progresuoja). niekuo nebesigydau, nes vis tiek nepadeda (skauda jau visą savaitę). gerklės skausmą simbolizuoja tas didysis smaigalys.

bet viskas nėra taip blogai, va – rytas buvo labai geras: ŠAtėnai labai vykę (rekomenduoju!), rytinė kava bandelinėje su šeimos moterimis, paskui viena pasidairiau po turgų (Smenos nebrangios, beje) ir pasidariau iš to nuotykį bei įsigijau ekologiško pieno.
o vakarienei išradau patiekalą: pita, įdaryta mocarella, pomidorais ir petražolių lapeliais, pakepta keptuvėje ant sviesto. galima pirštus praryt.:)

– – – – – – –

p.s. … (kažkokia neišreikšta mintis mane persekioja ir nesiduoda pagaunama)

sniegas rūpi tik vasarą
2009/08/13

3120796399_ac7fbd270asniegas vasarą yra šalta romantika. balti kambariai, baltos užuolaidos, elnių galvos ant sienų, šiaurietiškas minimalizmas, daug tuščios erdvės, raudonos kumštinės pirštinės su paukštukais, raudonos sniegenos kaip uogos krūmuose už lango, dar keletas akcentų, bet šiaip viskas tobulai balta, net dangus. dar eskimai, įraudę žandai, apšerkšniję blakstienos (po to nubėga tušas), karštas vynas, pūkinės antklodės.

atsimenu, galvojau kažkurią dieną neseniai, kad mano gyvenimas (tikras ir sąmoningas) prasidėjo 2009 metų vasario 18-ą, kai lėktuvas ėmė leistis virš Karmėlavos, kažkokio balto (ar net labiau pilkšvo) žemės lopinio, su nykiais pušynais, net ne žaliais, o lygiai taip pat, tiktai tamsiai, pilkais. atsimenu, tą dieną viskas buvo vis vien, kaip ir jau gerą laiko gabalą prieš tai, bet tuo pačiu ir ne vis vien – žinojau, kad grįžau namo ir kad tai geriausia, kas gali nutikti.  o dabar, kasdien, stengiuosi būti laiminga ir vis laimingesnė. ir kas, regis, žmogui trukdo tiesiog būt kokiam nori.:) o vis tik trukdo kažkas (praeitų gyvenimų rudimentai?..).

tą dieną vežama iš oro uosto žiūrėjau į baltą peizažą, sutrikdytą tik kelių medžių horizonte, ir nebenorėjau jokių palmių, tik baltumos baltumos baltumos. ir šalčio. tik šiandien, pažiūrėjus kursiokės nuotraukas iš Mallorcos, vėl užsimaniau į pietus. (bet geriau incognito)

o mano kambarys tapo žalias žalias.

(nuotrauka)

there is never too many
2009/08/11

cookies

1. šiandien atšalo (nenoriu rudens).
2. važiuosiu į sodą ir nufotografuosiu jurginų. (kasmet nuotraukos vienodos, bet čia tokia obsesija)
bet prieš tai..
3. ..privalau įmerkti kojas į karštą “bliūdą”, nes imbieras su citrina nepadėjo.
4. noriu kakavos. noriu meduolių (čia prie to ir paveikslėlis, kuris yra iš čia)
5. akyse darosi žalia, nors sėdžiu kitame buto gale. bus cool.

kas per diena, kas per diena kai ateina ruduo (t.y. rudens nuojauta)… vakarop eisiu paieškoti, kur tas mano eilėraštis, kai rudens nuojauta atėjo dar liepą..

šiandien yra rugpjūčio 11 ir šiemet dar nečirpė svirpliai. baisiai keista.

šis vakaras turėjo nutikti. anksčiau ar vėliau.
2009/08/04

atsiverčiau flickr’ą ir išsigandau, kad ten nufotografuota aš, su kažkokia balta striuke, kumštukais užsidengusi burną, tik akys žiba. prisikišu veidu prie ekrano ir atlėgsta – vis dėlto ne aš. nes juk tai visai nepažįstamo portugalo nuotraukos. truputį žemiau: pajūrio vaizdai, visiškai tobuli. juodos aptrupėjusios uolos, sausa žolė net girdi kaip šiurena vėjy, dar truputis spygliuotų žalėsių (vėsiai žalios spalvos), o tolumos – padūmavę – – -vandenynas…

šiandien iš tiesų nežiūriu flickro. tik truputį. kojų nagai liks nenulakuoti, bet oh well, gal nieko tokio – tik iki rytojaus vakaro, pasižadu. nes reikia pamiegoti – šitaip sunkiai kėliausi ryte, troleibuse vos neužsnūdau vidury skaitomos knygos sakinio, po to išsigelbėjau kava ir keletu smulkių pirkinių su mama. nuo pat ryto galv0je kažkoks kabliukas – toks jausmas būna sapne, kai staiga supranti, kad tau koks nors svarbus egzas, štai tuoj, o tu apie jį nė nenutuokei. tas kabliukas galėtų būti ir klaustukas. toks didelis ir esminis. nors visą laiką ir stengiesi – turiu omeny, tikrai visą laiką. o stengiesi būti toks, koks nori būti – iškalbingas, draugiškas, aktyvus, komunikabilus, gražus ir t.t.  tik kai neišsimiegi, imi pamiršt, dėl ko čia stengeisi. vienu žodžiu, kol man nepavyko pradėti bėgioti rytais, viskas dar nėra taip, kaip turi būti. kad nebūčiau (patylomis) apkaltinta perfekcionizmu, manau, kol kas užteks ir šito tikslo (visi kiti eina lygiagrečiai, bet juos “pasiliksiu minty”).

labanakt.

maži ir gražūs
2009/08/01

maži ir gražūs daikteliai. (ne)didelės ir įdomios idėjos.

smokinggun

toks mielas kandiklis, net pasidaro gaila, kad nerūkau. aišku, po to pamatau kainą ir nebegaila.
(beje, mintis man atrodo ne tiek “suicidal”, kiek metafora apie pasyvų rūkymą ir žalą aplinkiniams.) ir dar nežinau, ar labai jau čia patogu laikyt jį rankoje. kita vertus, pavyzdžiui, argi gražūs batai dažnai būna patogūs?:)

medinis_usb

o va čia labai gera dovana vyrui. na, arba man. :)

šeštadienio pusryčiai, skersvėjai, magiškų spalvų vadovėliai
2009/08/01

galų gale išsipildė mano gal dvi savaites svajota pusryčių idėja: namų gamybos jogurtas su namų gamybos granola. jogurtą dariau paskaičius kelis receptus, kurių proporcijos gana kardinaliai skiriasi, tai supratau, kad visai ir nesvarbu, kiek gramų to tikro jogurto į pieną įdedi, svarbu karščiu neužmušti bakterijų. :) granolą dariau pagal žaidimųaikštelės receptą, t.y. skrudinau ne orkaitėje, o keptuvėje.

granolasumaišiau, iš akies, gal kokius 500ml avižinių dribsnių, ~100ml sėlenų, ~150 g grūdų (moliūgų, saulėgražų sėklų, riekelėmis pjaustytų migdolų, džiovintų ananasų, datulę)  ir užpyliau tirpinto sviesto (100g), medaus (3 dideli šaukštai) ir cukraus (šaukštelis) mišiniu (rudojo cukraus neturėjau, bet ir gerai – nesigavo per saldu). po to kepinau, o naktiniai namai pakvipo medumi ir karamele… kaip ir patarė blog’e, viską paslėgiau – po storu, antikvariniu “Lietuviškų dainų” rinkiniu, labai jis tiko prie tų grūdų. ;)

jo+gra

štai toks gavosi pusrytis


..ir jogurtas (neestetiškame "bliūde")

o va koks tas jogurtas (neestetiškame "bliūde")

————

namuose remontas vyksta taip, kad net katė čiaudi. salionas, kuriame miegu, ir kuriame spąstu principu (kitaip neišeina) sukrauti mano daiktai, neturi durų, todėl bijau, kad čia tuoj viskas bus nuklota baltu dulkių sluoksniu… ir tai kelia miniatiūrinę paniką. (kuri kilo po to, kai išėjus meistrams, ką tik valiau baltutėles koridoriaus grindis)

dar vis nesugalvojau spalvos, bet viena siena būtinai bus … (avietinė/indigo/žalia?). apsispręsti nepadeda nei dekoro žurnalai, nei ta “Spalvų taikymo” knyga, kurioje deriniai apibūdinami taip, kad ima gurgti skrandis ar kokia kita kūno dalis – pvz “Šerbetas, citrininiai orinukai ir figos”, “Sunokęs ir sultingas persimonas”, “Gervės ir spanguolės” arba “Kerpės, šalavijai ir gluosnis”, “Levandomis kvepiantis sodas” ir pan.    Bet jeigu viskas pavyks, tai gal net įdėsiu “prieš” ir “po” nuotraukas. O jei pajusiu, kad tai per daug intymu, tai tiesiog vėl pasikviesiu kepti pyragų, geriausia rudenį, kai visos mergaitės grįš iš savo saulėtų užsienių…