– – – – – – –

“gal tai nuovargis
bet jei nuovargis tai tiktai nuovargis
nes ir jo paslaptis vis labiau panaši
į mūsų bejėgiškumą
prieš tai kas šalia
kas yra gal tik tiek kiek yra”

D.K.

tos kelios eilutės dažnai iškyla atminty ir mane guodžia. guodžia tada, kai nori visoms vienatvėms suteikti pateisinimą, pateisinimą visiems bėgimams nuo žmonių (nes šįvakar norisi sakyti: “kai esu šalia tavęs, džiūstu kaip gėlė be vandens”, o juk daug gražiau skambėtų “kai tavęs nėra šalia”, nes ilgesys daug romantiškesnis už abejingumą) ir visiems poelgiams, kurie atrodo kvailai, bet tik todėl, kad mergiotiškų vilčių stalčiukus laikau uždarus nuo jūsų, žiūrinėju juos prie užrakintų durų, galų gale, taip nieko ir nesulaukusi, po vieną juos ištuštinu, išvalau šlapiu skuduru, nubraukiu tris ašaras (vėlgi mėgstu asmenines, o ne viešas melodramas), ir užveriu iki kitų pavasarių.

pavasaris šiuo atveju ne metų laikas. šiuo atveju tai laikas, kai apsivelki sijoną, įsisegi raudoniausius auskarus ir peržiūri visas užbrauktas viltis  – jei nei vienos nebeturi, sukuri kokią naują. taip gyvenau kai buvau mergaitė-poetė. su tūkstančiais pavasarių kasmet. arba vienu ištisu, nuo sausio iki sausio.

nebesu ta mergaitė – bandau gyventi šviesiai, ramiai, tiesioj linijoj, tačiau kiekvienas bandymas gyventi be skausmo tegali baigtis tik apatija.  juk ir pati labiau mėgstu aistringuosius, net jei jie verkia, verkšlena, ilgisi, ar elgiasi kaip pamišėliai.  nemėgstu apatiškųjų, o iš savęs auginu būtent tokią – nesužeidžiamą, neįžeidžiamą, nepavydžią. tai kas gi čia gero gali išaugt? :)

kiekvieną kartą galiu pasirinkti: arba “tai pralaimėjimas”, arba “gal tai nuovargis, bet jei nuovargis, tai tiktai nuovargis”. renkuosi antrą ir šitokiu būdu tampu stipriausia mergaite kokią tik pažįstu. (bet tai dar nereiškia “laimingiausia”)

bet yra ir vargas tam kas tuo įtikės
visos vienatvės bus jo

(tas pats D.K.)

Advertisements

8 Responses

  1. aš irgi panašiai bandau save auginti: nesužeidžiamą, su begaline kantrybe viskam, kad ir kas beatsitiktų.

  2. karts nuo karto ilgiuosi to savęs kažkiek išprotėjusio prieš keturis-tris metus, su degančiomis akimis. tada būdavo “viskas arba nieko”, o dabar įteigiau sau, jog yra kaip yra, o yra visad neblogai.

  3. aš vis dar labiau prie “viskas arba nieko”, gal jau nebe taip stipriai, bet vis dėlto. vargina.
    gražus įrašas labai.

  4. Ko ji ten guli ?

  5. kodėl ji ten guli – galėčiau pasakyti savo interpretaciją, bet geriau sugalvok pats. arba žiūrėk į nuotrauką kaip į iliustraciją tekstui (tada tekste ir yra atsakymas).

    beje, pamiršau paminėti nuotraukos autorę. žiūrėti čia: http://www.flickr.com/photos/veragrrrl/ ir čia: http://vera-grrrl.livejournal.com/, ir dar pati nuotrauka: http://www.flickr.com/photos/veragrrrl/2484346470/

  6. bėgo, atsitrenkė į kamieną..

    keisti sutvėrimai žmonės:)

  7. Aš maniau kad ji guli nes miega, paklausiau tik pasitikslinti, bet kai įdėjai daugiau nuotraukų tai pamačiau kad ji atsimerkus reiškia nemiega, tai gal ką tik pabudo ? Iš tikro dabar manau kad ji klauso ar jau traukinys atvažiuoja. Bet iš priekio geriau būtų nesifotografavus, nes iš užpakalio patrauklesnė, liemuo toks lieknas ir sėdmenys matosi gražūs pūpso, puikumėlis !
    P.S. Aš gal ir ne paukštis, bet tekste nėra jokio atsakymo, visą perskaičiau.

  8. nieko tokio

    – o broli, jei tai išprotėjimas
    man gaila tų kurie neišprotės

    :>

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: