Archive for February, 2010

gretimo atspalvio diena
2010/02/25

Vasario 23-ią ryte švietė saulė, beveik pavasariškai. Truputį, bet dar ne beviltiškai, pramiegojus ryto planą, ėjau į archyvą dokumentų apie šmc. O pakeliui sniegas buvo štai toks. Už kelių žingsnių vėl kitoks: suraižytas medžių šešėlių ir pusnin įbėgusio žmogaus pėdų girlianda. Galiausiai perkirstas siauro takelio, o už kelių metrų užsibaigiantis kelkraščiu.

Pasaulis vis po truputį mainosi, kaip rankose vartaliojamas daugiabriaunis, milžiniškas stiklo karoliukas. Kasdien praeini savo kiemu ar gatve, o ji šiek tiek kitokia nei vakar – jau gretima briauna atsisukusi.

Advertisements

truputis abstraktybių
2010/02/24

Štai sėdžiu ir galvoju šįvakar, prisiminus poros mėnesių senumo įrašą apie būtinybę pasistiebti,  – ar šituo atveju tai būtų pasistiebimas? Arba tuo kitu atveju.. (neabejoju, kad tuo trečiuoju tai tikrai taip)

Galvoju apie tai, kad “kiekvienas sutiktas žmogus ateina į mūsų gyvenimus tam, kad kažko iš jo išmoktume” (kaip kad rašo protingos knygos). Net jei turi išmokti atlaidumo, kantrybės, tolerancijos ar dar ko nors iš tos serijos.
Kai kurie žmonės ateina labai keistai, negali net suvokti.
Kiti įsiprašo į tavo gyvenimą, bet lygiai kaip sunkiai įsiprašė, taip ilgam ir tvirtai pasilieka.
Dar į kitų gyvenimus tu pats bandai įsiprašyt, bet nežinai net, nuo ko pradėti. Čia būtent tie, iki kurių norėtum pasistiebti (nors gal pvz  jie visai nėra “tie”, bet moka labai gerai susikurti įvaizdį).
Dar, galvoju, yra tie, kurie net nenumanai, kokie geri yra, bet joks atsitiktinumas (ar veikiau, pagal mano supratimą, dėsningumas) neleidžia tau to pamatyti.

Ir visa tai nesusiveda į jokią išvadą. Pradinis klausimas lieka tas pats. Bet aš labai daug laiko turiu “palaukti ir pažiūrėti”. :)

du spalvoti baltame
2010/02/22

(antra nuotrauka iš kažkur; pirma iš čia, per “to the mountain”.)

vienu sakiniu
2010/02/20

Po šiandienos peržiūros jau tikiu, kad padarysiu gerą bakalaurinį (o su tokia mintimi gyvenimas daug šviesesnis).

kai reikia rašyti referatus, skaitau poeziją
2010/02/19

Išsitiesiu didelį lapą ant grindų. Ant to lapo turiu kažką nubraižyti/nupiešti/priklijuoti rytdienos peržiūrai. Lapas ilgai ilgai, kas ten žino, gal porą metų, buvo susuktas į ritinį. Jis jau nebenori nieko kito, kaip būti ritinyje. Bet man reikia jo plokščio ir dvimačio, taigi patiesiu ir be jokių skrupulų prispaudžiu kampus keturiom knygom. Tuoj mes tave ištiesinsime.

Vietoj keturių reikiamų knygų paimu penkias, viena iš jų Szymborskos. Tai sėdžiu ir skaitau poeziją vietoj to, kad rašyčiau referatą.

Štai ką (visai netyčia) atsiverčiau pirmiausia:

.

Moters portretas

Turėtų būti leista pasirinkti.
Keistis, kad tik niekas nepasikeistų.
Tai lengva, neįmanoma, sunku, galima pamėginti.
Jos akys, jei reikia, tai pilkos, tai mėlynos,
juodos, džiaugsmingos, be priežasties pilnos ašarų.
Guli su juo kaip pirma pasitaikiusi, pasauly vienintelė.
Vaikų pagimdys jam ketvertą, nė vieno vaiko, vieną.
Paika, bet geriausiai patars.
Silpna, bet pakels.
Galvos ant pečių neturi, tačiau turės.
Skaito Jaspersą ir moteriškus žurnalus.
Nežino, kam tas varžtelis, ir tiltą pastato.
Jauna, kaip visada, jauna, vis dar jauna.
Laiko delne žvirblelį palaužtu sparnu,
nuosavus pinigus ilgai, tolimai kelionei,
kirvį mėsai kapoti, kompresą ir stiklelį skaidriosios.
Kur taip lekia, ar niekada nepavargsta.
O ne, tik truputį, nieko baisaus.
Arba jį myli, arba užsispyrė.
Dėl visa ko gero, negero, dėl dievo meilės.

(vertė Kornelijus Platelis)

laukiu pavasario
2010/02/19

prie šitos nuotraukos dar reikia klaustuko.

bet žmogus tik žiemą ir rudenį šitiek galvoja ir klausinėja.
pavasarį viskas pasidaro aišku ir spontaniška.

(foto iš čia)

jaučiu silpnybę žodžiams
2010/02/17

Ypač gražiems.

“After breakfast he walked with the Duchess for an hour in the garden, and then drove across the park to join the shooting-party. The crisp frost lay like salt upon the grass. The sky was an inverted cup of blue metal. A thin film of ice bordered the flat reed-grown lake.”
(“The Picture of Dorian Gray”)

 

(tuoj grąžinsiu knygą, U., liko paskutinis gabaliukas rytojaus troleibusui)

citrinos ir prokrastinavimas
2010/02/17

Kadangi jau vis tiek nieko šįvakar gero nenuveikiau, ir toliau tęsiu vakarą į naktį nieko ne(nu)veikdama, tai pasidalinsiu savo patirtimi kepant citrininį tart’ą.

Pirmas dalykas, kurį rekomenduočiau, tai įsigyti tart’ams skirtą formą (tokią su banguotais kraščiukais). Mes tokių turim, dar tarybinių, vidutinio dydžio (būtų išėję kokie keturi tart’ukai) ir visai mažučių (iš kurių galima prikepti daug mielų delno dydžio tartalečių). Bet didelės formos neturim, o aš labai tingėjau užsiimti tomis visomis smulkybėmis (be to, bijojau, kad man apskritai nieko nesigaus), tai kepiau paprastoje formoje. Buvo labai sunku suformuoti tą kraštą. :> Labai.
Bandomasis tartukas banguotoje formelėje gavosi geriau, taip kad skardos šonai turi įtakos.

Na, o toliau viskas susiję su receptu. Tarto pagrindą dariau pagal Kepyklos Nr. 5 receptą, paėmiau du trečdalius duoto kiekio, sąžiningai viską pasvėriau, pamatavau, gerai “įkapojau sviestą į miltus” (gaunasi beveik meditacija), na ir viską ten kaip reikia.

Kremą užmaišiau pagal manovirtuvę.

Kepiau pagrindą. Teoriškai žinau, kad reikėtų į vidų dėti svorį (pupeles ar pan.), kad tešla “nesusitrauktų”. Bėda ta, kad mano pagrindas ne “susitraukė”, o “sutekėjo” žemyn. Man su tom sviestinėm tešlom jau nežiniakelintąkartątaip. Įtarimo šešėlis krenta ant miltų. Nes šįkart net kiaušiniai buvo pasverti… Dar truputį įtariu savo orkaitę – gal ji vėsesnė, nei turėtų būti?

Žodžiu, nerašysiu, kaip aš ten knibinėjausi su ta tešla, kol padariau kraštą, bet pasižadu sau bandyt toliau, su kitais receptais, su daugiau miltų (?), su karštesne orkaite, su pupelių svoriu ir pan., kol sužinosiu, kaip vis dėlto iškept tą tart’ą. :)

Nepaisant nesklandumų ir to, kad nepakankamai iškepiau pagrindą prieš pildamą kremą (pagrindas to pasekoje neiškilo), rezultatas gavosi skanus. Ir kremas, ir pakraščiukai (apie dugną geriau nutylėsiu…).

Štai jis:

Jei kas žinot, kaip iš tiesų reikia kepti tą tart’ų tešlą, please, tell me. :>

interjerai II
2010/02/15

man reikia staliuko prie lovos.
..kurį man dar vis atstoja dėžė nuo Dell. (o kadangi ji ten, už lovos, yra nematoma, tai kol kas taip ir stovi)

čia į staliukų temą:

funkcija “du viename”. ypač jei turi gražių knygų.

kvietrugiai ir kt.
2010/02/14

(nuotrauka Tanios Prilukovos, paimta iš jos flickr)