šiek tiek paryžiaus

Einant namo sniegas krito į veidą – kaip vabzdžiai į automobilio stiklą.:) O ir šiaip viskas truputį metaforiška ir truputį gražu: baltas prancūzparkis žiemos vakarą, naktinės šviesos, troleibusų gaudimas, praeivio švilpiniuojama melodija pakeliui į kalną namo. Ir daug daug jėgų – nors imk ir naktinėk iki paryčių.

Supratau (ar veikiau prisiminiau), kad labai naudinga pakeisti socialaizingo aplinką: neužsikirmyti ties pabo latino ir panašiais. Jau seniai bebuvau CdP, ir buvau pamiršus, jog ten pati skaniausia kava su pienu (iš visų kitų kavųsupienu).

O vakaro reziumė: pora naujų pažinčių, seniai matyta Si ir pokalbiai, sukarpyti rūkymo pertraukėlėmis. Ir, pala, kas ten per žodis? Kriminalistika? Neabejoju, kad būčiau pati geriausia kriminalistė. Jei jau taip.. :)

Advertisements

There are no comments on this post.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: