
“jausmas jausmas”, turiu užsirašiusi gtalk statuse jau kelias dienas. o kaip apibūdinti tą jausmą?
..galvoju, kaip gera turėti draugų, kokia minkšta žolė po obelimis tolimame kaimely, kokie gražūs saulėtekiai (ir ne dėl to, kad būtų šiaip gražūs, bet dėl to, kur ir kaip, ir su kuo juos sutinki), ypač nuo taurakalnio.
naktį ežero vanduo šiltas ir tamsus, plūduriuoji jame ir jautiesi tarsi “sugrįžęs” – į kažkokį pasaulio sukūrimą gal. (jei tik ne ta rusiška muzika iš aplinkinių mašinų.)
ledai ant pledo baltojo tilto pievoj, temos šuoliais šuoliais (mergaitės niekada nespėja visko iškalbėti).
dar yra knygos. bet nelabai yra kada jas skaityti.
..draugai ir gitaros/armonikos/pianinai, ir vidurdienių karštis, ir pavakario karštis, ir naktį, netgi naktį, nusikloji viską, ką tik gali, ir tai reiškia, kad dabar vasara, tokia kaip vaikystėj būdavo.
bet tai vis dar neapibūdina jausmo jausmo. neprivalau visko pasakyti juk.:)
(nuotrauka iš audrey hepburn complex)