Ingar Krauss (Vokietija, Berlin)
ir vėl panaši tematika, kaip rašiau anksčiau: autorė fotografuoja melancholiškus portretus paprastų berniukų ir mergaičių, judančių trapioje erdvėje tarp realybės ir sapno (svajonės?), vaikystės ir brandos, vidinio ir išorinio pasaulių.
jeigu įdomu ir norisi daugiau nuotraukų, nei link’e, googlas jų šiek tiek duoda…
tvarkiausi kompą ir radau seną seną video, kurį nufilmavau 2006 birželį prie vieno gražaus lietuviško ežero.
(žiūrėti su garsu)
muzika Bob Marley, berods.
Radau tokį puslapį, kur sudėti interviu su įv.menininkais ar kt. įdomiais žmonėmis. “Draugai draugams” vadinasi. Deja, didžioji dalis tekstų vokiškai. Bet man užteko ir nuotraukų. Radau labai gražų butą (savininkai – verslininkė ir meno direktorius, kažkuo susiję su AD žurnalu, kaip supratau):
čia man patiko lempa ir kaip paveikslai ant sienos netolygiai išmėtyti
neapkrauta erdvė, subtilios spalvos ir detalės
virtuvė
ir dar detalių..
o kokia laiptinė! kaip iš Bertolucci "Besieged" ("Apgultyje")
iš to puslapio man dar patiko šitas butas. toks truputį senovinis, ant stalų primerkta baltų lelijų ir lauko gėlių, knygos išdėliotos pagal spalvas, kaip pas mane (tik lietuviškos knygos, supratau berikiuodama, kažkokios nelabai spalvotos).
man visai tiktų jame gyventi. :)
o ir gyvena kažkokia simpatiška blondinė. :) švedė, tarp kitko.
“jausmas jausmas”, turiu užsirašiusi gtalk statuse jau kelias dienas. o kaip apibūdinti tą jausmą?
..galvoju, kaip gera turėti draugų, kokia minkšta žolė po obelimis tolimame kaimely, kokie gražūs saulėtekiai (ir ne dėl to, kad būtų šiaip gražūs, bet dėl to, kur ir kaip, ir su kuo juos sutinki), ypač nuo taurakalnio.
naktį ežero vanduo šiltas ir tamsus, plūduriuoji jame ir jautiesi tarsi “sugrįžęs” – į kažkokį pasaulio sukūrimą gal. (jei tik ne ta rusiška muzika iš aplinkinių mašinų.)
ledai ant pledo baltojo tilto pievoj, temos šuoliais šuoliais (mergaitės niekada nespėja visko iškalbėti).
dar yra knygos. bet nelabai yra kada jas skaityti.
..draugai ir gitaros/armonikos/pianinai, ir vidurdienių karštis, ir pavakario karštis, ir naktį, netgi naktį, nusikloji viską, ką tik gali, ir tai reiškia, kad dabar vasara, tokia kaip vaikystėj būdavo.
bet tai vis dar neapibūdina jausmo jausmo. neprivalau visko pasakyti juk.:)
(nuotrauka iš audrey hepburn complex)
Marseille, Prancūzija. 2010-05-09
aš ne į ten tikriausiai nuėjau
šalia nei žiedo nei žvėries nejau
man pasiteisinti prieš juos neleista
už tąją baisią paveldėtą aistrą
kuri man buvo svetima bet jau
dabar kaip kelias tas kur nuėjau
(D.Kajokas)
mane žiauriai žavi lovos medžiuose (buvo ir kažkokia panašaus stailo reklama, bet, atrodo, jos nesu išsisaugojusi savo “paveikslėlių folderyje”).
šaltinis ir autorius nežinomi
o čia Ditte’s Isager nuotraukos (Ditte Isager gimusi Kopenhagoje, Danijoje, šiuo metu gyvena Niujorke.):
man labiausiai patiko portretų serija (dešinėje esančiame sąraše spausti “minds”).
atsargiai svajokite, nes svajonės pildosi.
kažkaip niekas, manrods, nežiūri rimtai į šitą frazę ir toliau svajoja/nori/prašo neatsakingai.
tame tarpe ir aš.
Taaaip šilta.. sėdžiu namie, susitvarkiau kambarį, išsilyginau rūbus, daugiau ką nuveikt nėr jėgų, tai naršau po internetą.
Tokie skrebučiai primena vaikystę. Kažkodėl dabar jų nebedarom pusryčiams… Aišku, ten buvo visai neprabangu – batonas, išmirkytas pieno ir kiaušinio plakinyje, apkeptas keptuvėje ir valgomas su medumi, užsigeriamas pienu. Bet vieni iš skaniausių pusryčių pasaulyje.:)
Šitie gi pagaminti iš kažkokios geros duonos (kokios storos riekės! čia nebe pusryčiai, o visi pietūs), išmirkyti krem freš (crème fraiche), su pienu, kiaušiniais ir trupučiu brendžio (?), ir pripildyti maskarpone bei marmeladu. Karališka, ką bepridursi…
Šio karališko maistblogio adresas: http://sunday-suppers.com/
Gamint iš jo vargu ar apsimoka (pinigėlių prasme), bet nuotraukomis (kaip meno kūriniais) pasigrožėti verta. Tad dedu į reader’į ateičiai.
Nusipirksiu kada nors gražius gerus batus. Teisingiausia būtų “iš pirmosios algos” (kokia ten alga, kai net darbo neturiu..). ;)
Na, bet čia rudenį.
(paveikslėlis iš audrey hepburn complex)
