Archive for July, 2010

pašiūrė (the shed)
2010/07/12

Nameliukas Australijoje – avių prižiūrėtojo stotis. Kiek akys užmato – nė ženklo civilizacijos, jokių kelių, namų ar kito žmogaus.

Vandeniu apsirūpinama surenkant lietų į didelę statinę, dušas pakabintas po medžiu.Viduje pakuriama krosnelė, šildanti šaltomis naktimis – karštas oras kyla į antrame lygyje įrengtą miegamąjį.

“Būdamas čia, tu nenori būti viduje dieną. Taip ir nesuprojektuota. Tu nori būti lauke; tyrinėti aplinką raitas ar plaukioti upelyje.” – sako savininkas.

Daugiau nuotraukų pamatyti ir kažkiek teksto įžiūrėti galite šitame Vogue Living pdf’e. Daugiau fotografo (Mikkel Vang) darbų rasite jo puslapyje.  Labai labai gražios nuotraukos, rekomenduoju užmest akį.

Advertisements

really
2010/07/11

(iš one two three)


dar apie tortus
2010/07/08

ir maistblogius.

Štai čia yra avietinė vasarinė svajonė:

..tortas aukštas aukštas, kaip koks bokštas, ant kraštų avietės (prisėlint ir pasivogt vieną), tortinė ir kiti indai labai gražūs, o žvakutės – ypač…

Na, šitame blog’e viskas gražu.
Ir jo pavadinimas. O vadinasi jis “Desserts for Breakfast” (kas žino, kaip malonu pusryčiams sukirsti gerą gabalą torto su kava, tas supras, koks tai geras pavadinimas).

Nežinau, ar kada ryšiuos iš ten ką nors pagaminti, bet man kol kas užtenka ir vaizdų..:)

tortų kepimo metas. vasara, atostogos.
2010/07/08

Aną vakarą ilgai ilgai rašiau apie savo keliones ir kitus džiaugsmus praeitą savaitę. Gavosi tiek daug, kad nusprendžiau nedėti.

Įdedu tik apibendrinimą: “Nuo šeštadienio  iki pirmadienio (06.26-07.05): 1 tūsas, 1 workšopas, daug atostogavimo, n pakeleivių, x pažįstamų, kažkiek nuotykių, daug poilsio, maudynių, geras įdegis. Maršrutas: Vilnius – Kaunas (2d.) – Šventoji (2d.) – Klaipėda (0,5 d.) – Gargždai (3,5d.) -Vilnius.”

Grįžus dar atšvenčiau gimtadienį su šeimyna. Tad smalsuolių nusiminimui įdėsiu tik du gimtadieninius home-made tortus, o visa tai, kas buvo laikotarpy tarp jų, pasiliksiu sau. Galiu tik pasakyti, kad buvo puikus puikus relaxas (toks tikras atostogų jausmas), daug chillinimo ant žolės po ąžuolu, maudymasis jūroje ir Minijoje, žmonės (kai kurie iš jų baisiai brangūs ir tuoj dings iš Lietuvos ribotam ar neribotam laikui).

Svarbiausia – keletas absoliučios laimės momentų. Juk tokių momentų per gyvenimą būna fiksuotas skaičius (jei esi pamišęs, netgi gali juos visus suregistruoti ir suskaičiuoti), nebent esi budistas, patyręs nušvitimą ir įėjęs į nesibaigiančią laimės būseną. Tie momentai yra stebuklas(-ai). O man dargi ir pasisekė jų patirti kelis per vieną savaitę. Vienas žmogus prieš kelias dienas man linkėjo atsiminti savo gimtadienį ir po 50 m. Aš neabejoju, kad tikrai atsiminsiu (!) tą birželį, kai man sukako 23 metai, baigiau universitetą, o viską vainikavo vienas kitas asmeninis patyrimas, kurių aš negaliu ir nenoriu minėti, bet kurie buvo “tarsi vyšnia ant pyragaičio”, kaip kai kurie sako, t.y. tas esminis veiksnys, padaręs šituos metus ne tik “metais, kai baigiau univerą”, bet ir “tais metais“.

Per daug miglota? Žinoma, juk kitaip ir negaliu. Bet tuoj tuoj įdėsiu maisto, gal bus įdomiau. :)

Tortas Nr. 1 (chronologiškai):


Prisiminiau, kad reikia nufotografuoti tik tada, kai jau reikėjo jį valgyti, tai nuotrauka naktinė ir keistai mėlyna. :) Žinia, per visą nuotrauką dar ėjo baltas laidas, kurį nufotošopinau, bet foto kokybei tai ne ką tepadėjo.:) Šiaip ar taip, dedu foto todėl, kad čia yra gražiausiai papuoštas tortas iš mano darytų  (dievinu tokį uoginį-chaosinį tortpuošimo stilių), tačiau, deja, vidumi ganėtinai nevykęs. :>  Biskvitai suzmeko ir, pasakysiu aš jums, joks sulaistymas neišgelbės suzmekusio biskvito (panašiai, kaip laistymas nudžiūvusios gėlės).

Bet gavau pamoką, kad geriausi biskvitai yra tie “kiaušiniai miltai cukrus”, be jokių ten sviestų ir pienų…

Tai pasimokiusi padariau štai tokį tortuką gimtadieniui su tėvais/seneliais/krikšto tėvais:

Nuotrauka daryta šiandien (tortas keptas ir suteptas užvakar, valgytas vakar), tai jau nebelabai šviežia išvaizda. Pirmas mano bandymas fotografuoti maistą su gėlėmis. :) Ot gerai kai pridovanoja visokių nuostabiausių lelijų… :)

Receptas praktiškai visas paimtas iš saulėtos virtuvės, bet, kadangi biskvitas neiškilo tiek, kad galėčiau perpjauti jį į tris dalis (galima kaltinti karštą vasaros orą iš dalies, manau), tai iškepiau dar vieną papildomai, tą šviesų. Kitos korekcijos: migdolai malti namie, su kavamale, nes, jaučiu, recepte turima omeny pirktiniai malti migdolai. Į sulaistymo skystį alkoholio nepyliau (yra pas mus negeriančių namie..), bet negailėdama įlašinau romo esencijos.

Šviesaus biskvito proporcijos (irgi saulėtoj virtuvėj radau): 5(1) dideli(s) kiaušiniai(-s), 230g (46g) cukraus,  65g (13g) aliejaus, 230g (46g) miltų, 20(4) kepimo miltelių.
Surašiau proporcijas ir vienam kiaušiniui (skliausteliuose), nes aš šitą lakštą pvz kepiau iš dviejų kiauš (ir dar atidėjau truputį tešlos mažam vienos porcijos tortukui, kurio mama užsiprašė išvažiavusiam D.).

Ai, tiesa, gal žinot kas, kodėl maskarponė sušoko gabalais? Gal per šiltą šokoladą įpyliau? Ar per ilgai plakiau? Jei ne ta negraži konsistensija, tai gal būtų buvęs tortukas fotogeniškesnis..:)  O skonis – 11 balų iš dešimties. ;) Dėkui saulėtai virtuvei. :)