ruduo ir lyja

O maniau, kad viskas bus aišku.. Gyvenu kaip eilėraštyje: be didžiųjų raidžių, be kablelių, todėl prasmės jungiasi tai vienaip, tai kitaip – kaip papuola. Tu man nepadedi jų susidėlioti, tik dar labiau sujauki, žinoma, ne iš blogos valios.
Šiandien nusipirkau knygą, R.Gary “moters šviesą”, vien dėl žodžių, kuriuos perskaičiau atsivertus atsitiktinį (41-ą) puslapį: “Aš tau paskambinau ir su tavim kalbu , nes nebesugebu mąstyti, o žodžiai liejasi, kad padėtų mums išsisukti iš bėdos. Žodžiai – savotiški oro balionai, leidžiantys plūduriuoti paviršiuje. Aš tau skambinu, kad kitame laido gale pats savyje susigaudyčiau.”

Šventoji, 2010-08-13

Bet viskas, galų gale, viskas, dėl ko gali būti neramu, yra taip nesvarbu, kad net neverta apie tai kalbėti. O jei jau kalbėti, tai tiek, kad žodžiai užtvindytų visą kambarį, iki kulkšnių, iki kelių, iki knygų lentynų, ir tada, jei pamestum ką ant grindų, tai niekaip, niekaip neberastum tarp tų žodžių. Tik va, nežinau, kur rasti vietą, kurioje galėčiau visus tuos žodžius paleisti.

Advertisements

2 Responses

  1. gal koks lietaus kambarys turėtų tikti.

  2. aš irgi pirkau tą knygą prieš kelias dienas! ;)

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: