ūū, žiemos savaitgaliai.. 2010/11/28

Vyrai, gaminantys maistą (net jei su vyriškais “čiūdais”) yra super super. Ateini į svečius ir randi tokius tris virtuvėje besisukiojančius, pyragus iš orkaitės betraukiančius. (Labai norėčiau prisiimt sau šių kulinarinių eksperimentų įkvėpėjos vaidmenį, bet gal būtų per drąsu?) :)

Aš pati to vakaro proga išbandžiau naują receptą – kakavinį su varškės sluoksniu vidury. Tą, kur viršus su tarka užtarkuojamas. Varškės masė gavosi labai lygi ir švelni, puikų receptą nusižiūrėjau, mintyse įrašau kažkur į geriausių pyragų sąrašo viršų.

Sekmadienio vakaras grįžus po pasivaikščiojimų žaliųjų ež pakrantėmis (šalta baisiausiai!) – su mandarinais, imbierine arbata, žvakėmis ant palangės, beklausant depeche mode – kvepia tokia žiema žiema, iki negalėjimo. Gaila, kai sekmadieniai baigiasi, net jei pirmadienį niekur nereikia eiti.

Kasdien vis dažniau sukasi mintys apie kalėdines dovanas. (kaip sunku sugalvoti!)

nuotrauka iš dress,design,decor.

artėjančių švenčių proga 2010/11/23

Labai gražu man į kokį stiklinį indą įmesta lempučių girlianda. Galima ir ne Kalėdų metu taip pasišviesti – manau, visą žiemą tinka.

Galima ne tik į didelį indą (mano ispanė kambariokė kadaise buvo taip sugalvojus panaudoti milžinišką vazą), o ir pvz į butelį:

Tik tada jau reiktų jį pragręžti. Instrukciją kaip gręžti butelius rasite čia. Nors jokio stebuklo ten nėra – tiesiog reikia stiklui arba keraminėms plytelėms skirto grąžto antgalio…

Ypač turėtų toks interjero elementas patikti alaus mėgėjams. Arba vyno. (Beje, mačiau, Jysk’e ėmė pardavinėt didelius spalvotus butelius, visai gražūs, tik spalvų pasirinkimas nedidelis)

stalas [W.Gropius] 2010/11/22

Architekto Walter’io Gropius’o darbo stalas jo namuose Linkolne, Masačiusetse.

(radau remodelista.com)

optimistiniai puodeliai 2010/11/22

“beveik pilnas” optimisto puodelis
ir
puodelių rinkinukas dviems.

.

kaaip miela. :)

žr.Pigeon Toe Ceramics

[šeštadienis] 2010/11/20

šeštadienio skaitiniui po pusryčių (su likusia puse puodelio baltos kavos) nieko nėra geriau už Sweet Paul Magazine.

apie jį sužinojau prieš kokį mėnesį, iš lengvų daiktų.

apie laimę 2010/11/18

Kažkada, kai dariau diplominį (jau galima sakyti kažkada?), galvai pravalyti užsiimdavau visokiais niekais. Pavyzdžiui, pastebėjau, kad mano paveikslėlių folderiuose (turbūt esu priklausoma nuo paveikslėlių kaupimo) kai kurie vaizdai taip susisieja, kad norisi juos sudėti kartu. Tai ir sudėjau. Turiu daug tokių porelių. (Juk bakalaurinis per vieną dieną nepasidaro, haha.)

Čia yra diptichas apie laimę.

Nes šiandien esu laiminga. Ir norisi tai paskelbti garsiai. :)

jau ta konditerija..kaip koks narkotikas. 2010/11/18

Manau, pribrendo laikas kruasanų iššūkiui… Jei gausis kas gero, pranešiu.;)

O čia toks video. Jei kam įdomu būtų.

būsenos 2010/11/15

kai kurie paveikslai labai tinkami išreikšti vidinėms būsenoms. ypač abstrakcijos.

šis paveikslas yra būsena, kai naktį miegi kokias tris-keturias valandas (taip man netyčia nutiko šiąnakt – pabudau ir nebeužmigau).  apskritai dienos po neišsimiegojimo man patinka, tas jausmas toks specifinis… na, štai toks geltonai žalias melsvame fone su atsikišusiais irzlumo smaigaliais (dar tas raudonas kairiojo galas labai į temą).

tokiomis dienomis kyla labai daug idėjų, norų ir entuziazmo, tik bėda, kad nesinori bendraut su žmonėm – jie kažkodėl ima kelti susierzinimą. :)
o jau troškulys…:> ..tie trumpų naktų sapnai veikia kaip koks vynas.

paveikslas vadinasi “Empty Cities, Invisible Rivers”.

dar trys spalvoti 2010/11/13

Vienos iš naujausių išsisaugotų inspiracijų. Mėlyna, raudona, ruda.

.

.

Nuotraukos iš dress, design & decor – vieno mano mėgstamiausių blog’ų. Galėčiau apie kiekvieną parašyt vos ne po poetinę miniatiūrą, kuo man čia gražu, bet labai neturiu laiko – už valandžiukės reikės išeit (kultūrinuosi Akordeono festivalyje).

(Intensyviai galvoju “kąapsirengtikąapsirengti” – šiandien tai atrodo ypač svarbu.:)  O skrandis kategoriškai atsisako norėti valgyti.. Na ir tegu sau.)

vietovardžiai iš “gantenbaino” (ketvirtadienio skaitiniai II) 2010/11/11

Dar vieną ištrauką persirašiau ne dėl to, kad ji būtų graži literatūriškai, o dėl vietovardžių:

“Svoboda sėdi Salamankoje, Plaza Mayor, kur jam valo batus, turistas, kuris pasaulyje tam ir reikalingas, kad duotų batų valytojams darbo, jie jį pažįsta jau tris dienas, valandų valandas jis sėdi prie to paties stalelio ir žiūri į laikrodį, nieko nelaukia, bet laukia, neskaitydamas laikraščio, nepažvelgdamas į įžymiąją architektūrą, pažiūri į laikrodį ir pabeldžia moneta, užmoka, atsistoja ir eina kaip galėdamas lėčiau į paštą, priešpiet, perpiet, vakare, grįžta ir atsisėda, užsisako chereso, susimąstęs rūko ir eina valytis batų, čia galėtų būti ir ne Salamanka, jis vis tiek nemato, savo laiškus jis galėtų rašyti ir Arlyje arba Agridžente, jis vis toks pats, savo pasą pateikia prie vieno ir to paties langelio (tai jau nebūtina: jį atpažįsta, tiki, kad jis Svoboda) ir veltui klausia, ar jam nėra laiško, ji žino, kad jis Salamankoje arba Sienoje, arba dar kur nors, tikrai neturi reikšmės tai, kur Svobodai valomi batai laiko praleidimui, kol atsidarys paštas, jis galėtų būti ir Brindizyje (o tai kraupu: į Brindizį atvažiuojama tik įlipti į laivą, joks žmogus ten nelieka savo noru) arba Kadise…”

Kuo gi ypatingi šie vietovardžiai? Ogi tuo, kad esu buvus ir Salamankoj (Ispanija), ir Arlyje (Pranc.), ir Kadize (Isp.). Iš minėtųjų nebuvau Sienoje, Brindizyje ir Agridžente, taigi, pusėje. Vis tiek, 50proc vietovardžių iš šitos pastraipos man kažką reiškia, o tai jau šis tas. Keistas jausmas.

Tai pagalvojau, reikės būtinai kada nors tuos miestus aplankyti – išpildyti tą jausmą, kuris kilo beskaitant, iki galo.

Pagooglinau nežinomus. Agridžentas (Sicilija) – lietuviškas wiki. Brindizis – foto, english wiki.

Na va, juk sakiau, kad reikia ateinantį kartą keliaut į pietų Italiją. :)