asmeninė biblioteka šalia miško

Gražus projekčiukas, nors, sakyčiau, kaip asmeninei bibliotekai, truputį per didelis (jei galvosim “žaliai”). Nors iš tiesų, jei galvosim tikrai “žaliai”, tai jau vien atskiros asmeninės (!) bibliotekos kaip pastato faktas yra neekologiška. Bet gražu. Ypač tos siauros aukštos durys – man patiko visas atėjimo į “darbą” scenarijus – keistas objektas erdvėje, aukštos siauros (sakykime, “kitokios”) durys jame, laiptai, kuriais užsisuki ir pereini iš vieno pasaulio į kitą, o tada – erdvė, ji tavo ir ji toli toli nuo realybės (per kelias duris, per daug laiptų pakopų). Būtent “architektūra kaip scenarijus” yra mano suvokimui artimiausias architektūros apibrėžimas.

Vienas komentatorius rašo: “Dirbu panašioje erdvėje ir turėdamas tą vaizdą prieš akis jaučiuosi lyg prieš milžinišką namų kino ekraną, nuolatinis vaizdas prieš akis mane blaško.” Niekad apie tai nepagalvojau. Pati asmeniškai norėčiau darbo kambario su milžinišku ekranu į mišką. Jis tikrai neatitrauktų nuo darbo labiau, nei tai daro internetas.;)

Advertisements

There are no comments on this post.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: