trumpai apie dienų lėkimą

Pastarosiomis savaitėmis nepasiseka pamiegoti daugiau nei 6val (išskyrus šiąnakt), tad laikas, kaip bebūtų keista, ne pralėkė žaibo greičiu, kaip kad paprastai būna, bet tįsta lyg koks sūris makaronuose… Kas buvo prieš savaitę, atrodo prieš dvi ir t.t. Taip yra dėl to, galvoju, kad dienos pailgėjusios iki 18val per parą, tad nenuostabu, kad visko įvykti gali daugiau nei per 16 ar 14. O dar atmeskime prokrastinavimą prie kompo ar tv žiūrėjimą, ko pastaruoju metu nebuvo..
Kas keisčiausia, nors ir skundžiuosi miego trūkumu ir vis laukiu, kol kas nors pasibaigs (žr. blog’o pavadinimą), bet šitas gyvenimo ritmas man patinka. Tik bėda, kad vis tiek  nespėju visko padaryti (!). (nes gi atsiranda dienotvarkėje gimtadieniai, kino pavasaris ir pan.)

Kažkur pamačiau neseniai airių patarlę – “Jei matai darbą, kurį reikia padaryti, tas darbas skirtas tau”.
(…)

 

nuotrauka - fotografo Bas Princen

Advertisements

There are no comments on this post.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: