– – – – –

Turiu vis iš naujo perrašyti savo svajones (t.y. įgyventi jas iš naujo, kad suvirpėtų krūtinėje tos tobulos (?) ateities nuojauta), išvalyti mintis nuo senųjų laukimų, kurie dabar atrodo tai kvaili, tai nebeadekvatūs situacijai, tai paaiškėja, kad vis dėlto buvo ne mano norai, o kitų lūkesčiai. O pavasaris šį procesą tarsi pats už mane padaro.

Tačiau augti vis taip pat sunku kaip anksčiau. Bet ar kada tas procesas palengvės? Pasakysiu jums po 10 metų.

— — —

Šiandien pakliuvau su dviračiu į lietų su kruša, jau visai netoli namų. Ievos kvepėjo aitriai, lašai stambūs, ledukai smulkūs, obelų žiedai baltuoja apleistame sode ir labai tinka prie pavasario stichijų…

Šįvakar atrodo, kad laimės daugiau nei nerimo, gal tiesiog taip protas sukonstruotas (juk jei kažkaip žymėčiausi, užsirašyčiau, dar neaišku, kuri nuotaika atsvertų). Net kai laiko visai visai “nėra”. Bet aš meluoju, kad nėra. Studentų išmintis sako, kad “laiko liko lygiai tiek, kiek prireiks darbui padaryti”. Ir dar truputis pauostyti ievoms.

Advertisements

There are no comments on this post.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: