Archive for January, 2013

kasdien
2013/01/31

“Let everything happen to you:
beauty and terror.
Just keep going.
No feeling is final.”

< Rainer Maria Rilke >

01.tif

(paveikslėlis iš bloodandchampagne.com)

 

tortai
2013/01/22

Yra man nemažai kur tobulėt tortų gamyboje (kalbu apie vidų, nes ties išore niekuomet per daug nesistengiu), bet pažiūrėjus tokias nuotraukas, supranti, kad to tobulėjimo – tolių toliai… mat šitos gėlės yra ne medžiaginės ir ne gyvos (gal ir taip kažkam atrodo), bet rankų darbo cukrinės..

tall

flower close

šaltinis: hello-naomi

Prisiminiau, kad V. skundėsi, jog nebededu jokių receptų, bet va kad bėda – tortai pranyksta anksčiau nei spėju pagalvoti juos nufotografuoti. Tai ką ten be nuotraukos dėsi… Nors, beje(!), pastaruoju metu namie esant obuolienės, atradau paprastai pagaminamą ir skanų trupininio receptą puslapyje arunestrupiniai. Tik rekomenduočiau pirmą sluoksnį kokias 15min pakepti, o tik tada tepti obuolienę (jei ji be cinamono – užbarstyti jo) ir tarkuoti antrąjį sluoksnį, nes kitaip gali apatinis per daug sudrėkti. Obuolienės prireikė apie 0.5litro.

 

edukacija V
2013/01/20

Ken Robinson (turbūt vieno iš garsiausių/populiariausių šių laikų edukacijos specialistų/pranešėjų/konsultantų) kalba, įvilkta į animacijos rūbą:

Nerandu lietuviško žodžio šitam video apibūdinti (reiktų įsigyti sinonimų žodyną), angliškai sakyčiau hilarious, nors irgi nežinau, ar teisingai panaudočiau šitą žodį… Norint viską pastebėti, reikia laikyti kursorių ties pauzės mygtuku!

Jei susidomėjot seru Robinsonu, čia jo naujausias interviu apie kūrybiškumą.

modernizmas NY
2013/01/19

MAD

Kažkaip nutinka architektūriniame pasaulyje tokie neįtikėtini dalykai kaip kad Niujorke nutiko su Meno ir dizaino muziejumi (arch. Edward Durell Stone).

1964-aisiais Ada Louise Huxtable, viena iš pirmųjų architektūros kritik(i)ų, apie šį pastatą pasakė, kad “naujasis muziejus primena kiauraraščiu išpjaustinėtą venecijietišką palazzo, paremtą ant ledinukų (lollipops)”. Pastatas nuo to laiko visuotinai buvo vadinamas “the lollipop building”.  Jį dar vis galima rasti DOCOMOMO puslapyje (pagrindinė struktūra yra išlikusi, tad vilties pastatą atkurti jie turbūt dar turi), saugotinu jį laikė dar kokios šešios organizacijos. Beje, teigiama, kad tai buvo pirmasis vertikalaus tipo pastatas, panaudotas kaip muziejus.

2 Columbus Circle

Vieni jį mėgo, kiti ne, bet galiausiai buvo nuspręsta ilgą laiką apleistą pastatą rekonstruoti ir vėl pritaikyti muziejaus reikmėms. To iniciatorė buvo muziejaus direktorė Holly Hotchner. Nors tam prieštaravo didelė grupė žmonių – paveldosaugininkai ir įvairūs visuomenės veikėjai, tarp jų žurnalistas ir rašytojas Tom Wolfe, menininkai Frank Stella, Chuck Close, architektūros istorijos profesorius Barry Bergdoll, New York Times architektūros kritikai Herbert Muschamp ir Nicolai Ouroussoff ir kt. – galiausiai, su jau minėtos kritikės Huxtable ir mero pritarimu, be jokio įsiklausymo į visuomenės nuomonę, rekonstrukcijos ėmėsi Brad Cloepfil su savo firma Allied Works Architecture (kurie man šiaip jau patinka).

Gal viskas ir būtų ne taip jau blogai, jei sakytume, kad tarkim, velniop tą paveldą, mums čia reikia modernaus pastato, be jokių aliuzijų į tą seną griuveną, padarykime rekonstrukciją ir turėkime čia naujos kokybės, modernų objektą. Deja, naujasis pastatas neatrodo kažkaip labai geriau nei senasis (o jei jau norėtumėt visiškai asmeniškos nuomonės – tai senojo pastato neįprasto grožio net nėr ko lyginti su absoliučiai beveidžiu naujadaru). Tačiau (štai čia ir bus tai, ką turėjo sakyti mano pirmasis šio įrašo sakinys), jei dar negana ir to, architektas paskutinę minutę pasidavė muziejaus direktorės norui ir viename iš viršutinių aukštų, restorane, įrengė panoraminius langus, kurie sujungė vertikalias linijas ir suformavo raidę H, kuri žiūrint tam tikru kampu, matant dar vieną vertikalią fasado liniją “sako” HI.

HI? “WTF?” – tuomet klausiu aš. Koks save gerbiantis (gal tokių nėr tiek jau daug?) architektas pasiduos kažkokios nearchitektės-moteriškės spaudimui (kad ir muziejaus direktorė, juk vis vien ne architektė) ir savo kūriniui leis familiariai sakyti HI, bet po to dar skųsis, kad dėl šito “he has never felt more violated in any way”? Žodžiu, niekaip nesuprantu, kaip čia jį taip išprievartavo.

Tarp kitko, jei paspaudėte nuorodą į Allied Works puslapį, pamatysite, kad jame įdėtas variantas dar be HI – kuris dar atrodo pakankamai saikingai ir gerai.

“The new building is handsome, but I do miss the old one—its eccentric adornment, its weird cooling-tower presence. It was so specific. It’s like a great dodo becoming extinct.” – sako vienas kritikas.

Kiti kritikai kalba viens už kitą geriau:

“The new Museum of Arts and Design is artsy and designy, but it is not good architecture, and it makes me miss Stone’s winsome palazzo all the more.” (W.Rybczynski)

“The new façade…uses glass bands, or “cuts,” rather than conventionally patterned fenestration, across a plane of ceramic tiles glazed so as to change color subtly when viewed in different light conditions. For me, I am sorry to say, it’s all scaleless. Where Stone’s original building read as neatly scaled to its setting, Mr. Cloepfil’s redesign reads as a piece of abstract sculpture that, at building scale, seems all wrong.” (F.Morrone, NY Sun)

ir t.t. (jei norit daugiau paveldosauginio-rekonstrukcijos proceso istorijos ir kritiškų nuomonių, skaitykit čia)

edukacija IV
2013/01/18

Du straipsniai, kuriuos verta perskaityti (t.y. – rekomenduoju, ypač Adomaičio):

Vytautas Adomaitis. Prieš nusistovėjusią aukštojo mokslo ortodoksiją

ir

Leo Strauss. Kas yra liberalusis ugdymas? (vertė S. Čelutka).

Taip sutapo, kad abu straipsniai iš bernardinai.lt. Bet šiaip apie edukaciją, ypač apie alternatyviąją, būna įdomių straipsnių anarchistų puslapiuose (tikiuosi, neįsižeis šitas puslapis taip pavadintas), pvz. vienas iš straipsnių apie Illich’ių (jo “Deschooling Society” laisvai pasiekiama internete).

– – –

– – –

– – –

Ir dar – knyga, kurią norėčiau turėti:

2004230975-260x260-0-0_Book_Elements_of_Architecture_From_Form_to_Place_P

žiema
2013/01/14

va tokia žiema matosi pro langą.

sniegas+šerkšnas+saulė+tamsūs debesys fone… ech, gaila, kad reikia mokytis egzui, o ne medituot prie lango.

DSCN7156__15


2013/01/09

dezeen_Black-Lodge-by-Jagnefalt-Milton_1_784

 

Black Lodge Sections

 

Black Lodge Plans

dezeen_Black-Lodge-by-Jagnefalt-Milton_3

Miniatiūrinis projekčiukas – namelis stovyklavimui. Šaltinis  – blackwhiteyellow.blogspot.com . Architektai – švedai Jagnefalt Milton. Daugiau info ir nuotraukų – Dezeen.

Jį pamačius prisiminiau: vakar buvau vgtu centriniuose papietauti kavinėje (kalbu apie laboratorinį korpusą, kuris visame komplekse buvo pastatytas vėliausiai – 1972–1985 m., bet toj pačioj stilistikoj) ir susižavėjusi žiūrėjau į foje suprojektuotus nestandartinius laiptus, besisukančius į antrą aukštą – béton brut ir pilkos skaldos tinko su žėručiu apdaila (nežinau, kaip tą tinką tiksliau pavadinti). Reiktų kada padaryti čia įrašą apie modernistinį vgtu ir vu pastatų saulėtekyje aspektą, turiu truputį fotkių (tik eksterjero, bet buvo detalių, kurios mane nustebino kai atidžiai apėjau ir apžiūrėjau). Bet ar būtų kam nors iš skaitančiųjų įdomu?:)

imbieriniai nameliai realybėje
2013/01/09

Ieškojau čia aną dieną kažkurio SANAA projekto, ir pamačiau, kad Jemene yra miestas Sana’a (gh, ne[be]žinojau, kad sostinė – visokių protmūšių vardan reikėtų pastudijuoti pasaulio atlasą), ir jis atrodo kaip pastatytas iš imbierinių, glajumi išpuoštų namelių.

Aišku, čia jau pasireiškia tam tikra kultūra, kurioje gyvename – būčiau gimus kitoj pasaulio daly, tai gal pamačius pirmąkart imbierinius namelius sakyčiau – o, jie turbūt įkvėpti tradicinės Jemeno pastatų puošybos! ;)

sanaa_yemen2

honey-gingerbread-cookies

Beje, įvedę į google “yemen traditional architecture” (arba konkrečiau, pvz. “wadi dhar”), pamatysit daug gražių ir egzotiškų dalykų.

….
2013/01/06

dont-panic-laura-georgena, teoriškai dar turiu 24valandas… (praktiškai mažiau – juk naktį norėtųsi numigti)

(fejerverkai!)

gyventi kasdien vis labiau pagal savo svajonę
2013/01/01

Viena pažįstama facebooke pasidalino tokiomis citatomis (iš filmo Detachment):

“Some of us believe that we can make a difference, and then sometimes we wake up, and then realized we failed.”

“We all have problems, we all have things that we’re dealing with some days we’re better than others, some days we’re not so great. Sometimes we have limited space for others.”

Nicolas de Stael-864286

Nicolas de Stael-874854

Šitos citatos man šiandien sako, kad gal tiesiog nieko tokio kartais padaryti tiek, kiek gali (tiek kiek šįkart pavyko), ir negraužti savęs, kad esi kažkoks trečiarūšis nevykėlis.

Bet taip pat, manau, svarbu sau pažadėti, kad kitąkart pasistengsi labiau, ir netgi pradėti pažadą vykdyti tuoj pat (gal dar pavyks kažką pasukti geresne linkme), nelaukiant to kito karto – kito darbo/užduoties/projekto.

Sėkmės ir kitiems likimo draugams, kuriems, kaip sakėm, “artėja fejerverkai”..

(paveikslų autorius – Nicolas de Stael)