Archive for the ‘cituoju’ Category

– – – – – – – – – –
2013/06/01

Skrajūnas akmuo

Šį rūsį mes išplėšime iš žemės
Ir inkilu pakelsime į dangų.
Arba paimsime tą melsvą ūką
Ir pelkės durpžemiu rudu paversim
Ar spanguole.
Jūs prieštaraut nedrįskit!

Ne amžinas akmuo, ne pastovus.
Mačiau aš, kaip akmuo į bokštą kopia,
Drauge su kuosomis ten krauna lizdą
Ir pilkus išperi akmenėlius.
Paskui jie mokosi skraidyti.
Kas tad nuostabaus,
Kad akmenį pamatom skriejantį ore?

Pavasari, žaliasis mirtos medi!
Vos beatskridęs iš šiltų kraštų,
Prie inkilo berže akmuo skrajūnas gieda.

Apie sparnus laimingas gieda jis,
Apie sparnus.

 

Imants Ziedonis (liet. Imantas Zieduonis), 1976, iš to paties pavadinimo knygos.
Vertė A.Maldonis.

P.S. Jei kas nors šią knygelę turite ir ji jums nereikalinga, mielai nupirkčiau!

Victory Boogie Woogie
2013/05/19

Radau internete prastokos kokybės, bet įskaitomą Hermano Hertzbergerio knygos “Space and Learning” pdf’ą. Kaip aš šitos knygos anksčiau neatradau! Būtų labai pravertę (nors ir dabar dar yra laiko į literatūros sąrašą įtraukt). Iki šiol jau turėjau ir kiek paskaitinėjau (nors, prisipažinsiu, prabėgomis – o knyga labai vertinga) Hertzbergerio “Lessons for students in architecture”, o “Space and Learning” yra, kaip teigiama įžangoje, tarsi trečioji serijos knyga. Tarp kitko, įžangoje Hertzbergeris cituoja Mariją Montessori – iš karto didelis pliusas nuo manęs – turbūt Montessori yra verčiausia būti pirma pacituota knygoje apie “erdvę ir mokymąsi”.

Knyga prasideda (dar prieš oficialią įžangą) analize Mondrianio paveikslo, iš kurio siūloma pasimokyti architektams.

Čia pateiksiu laisvą/apytikslį šios analizės vertimą:

Spalvų lopai yra judesyje iš tiesų būdami nejudrūs, jie kelia šį įspūdį nes yra išdėstyti lyg atsitiktinai, lyg neturėtų fiksuotos vietos. Visi paveikslo komponentai yra nepastovioje pusiausvyroje, kuri atrodo tokia nestabili, lyg galėtų kiekvieną sekundę sugriūti. Čia nėra hierarchijos pojūčio – nepažeidžiant balanso galima būtų kiekvieną iš dalių pakeisti kita. Vyrauja multicentriškumas – kiekviena dalis galėtų būti įvardinta kaip centras, bet taip pat galėtų būti ir jungianti (šalutinė) dalis. Šie centrai-fonas kinta priklausomai nuo žiūrinčiojo.
Tiesą sakant, darbas nėra baigtas – tai, ką čia matome yra tam tikras etapas, kuris lengvai galėtų būti pratęstas. Nieko apibrėžto, tik akimirka laike.

mondrian

Piet Mondrian – Victory Boogie Woogie (nebaigtas), 1944. Aliejus ir popierius ant drobės. Įstrįžas, 178,4cm.

kūryba [V.Lingys]
2013/02/04

vėl apie kūrybinį įkvėpimą… perskaičiau straipsnį apie Vytenio Lingio įvertinimą Paryžiuje.

v_lingys

Citata iš straipsnio:

– Kai prieinate prie drobės, žinote, koks paveikslas turi būti?

– Kai prieinu, žinau, bet kai pradedu, vis tiek išeina kiek kitaip. Štai jums geriausias pavyzdys: kai pas panelę eini, tai prieš jos duris viską iki smulkmenų žinai, kaip elgsies, ką kalbėsi, bet kai jos atsiveria… nors idėja lieka ta pati, bet kaip išeina, velnias žino… Kai imu tapyti ar paišyti, stengiuosi prisiversti išreikšti užmanymą, gimusį galvoje, – kalbu ne apie kompoziciją, bet emociją. Nes kitu atveju sukursi ne tai, ką nori, sukursi, kas išeina. Tai labai blogai. Žinoma, ir tokiu atveju gali išlikti neblogas dailininkas, bet į Džomolungmą šitaip neįlipsi, o ant Rambyno visą laiką šokinėti, aš apie kalną kalbu, – menkas pasiguodimas. Taip galvoju, taip ir gyvenu.

naujos idėjos [Quentin Blake]
2013/02/04

Visai įdomu buvo pažiūrėti filmuką, kaip kuria iliustracijas žmogus, savo piešiniais nuklojęs virš trijų šimtų knygų lapus…

[ Quentin Blake ]

(čia galite paskaityti daugiau apie procesą)

Mane paskatino pasidalinti šituo video keli sakiniai, kuriuos išgirdau beveik pačioje video pabaigoje:

So finally the book does get finished. But I know that when I deliver it to the publisher, what he’s going to say to me is “Have you got any ideas about what are you going to do next?”. And of course at that moment I don’t have any more ideas. In fact, I am convinced that I never WILL have any more ideas… But, I have to try and I think about things that I would like to do draw.

Iš tiesų, man atrodo, kad taip sakydamas jis tik koketuoja su žurnalistais. (Come on, šimtai iliustruotų knygų!) Kita vertus, juk visi kūrybinių specialybių atstovai žinome tuos bejėgiškumo ir beidėjiškumo momentus… galiausiai vis tiek išspaudi tą kūrybinį rezultatą, o iki tol tenka bandyti visokiausius metodus, na, kaip ir Blake’as – “piešti stebuklingais visų-spalvų-pieštukais”…

kasdien
2013/01/31

“Let everything happen to you:
beauty and terror.
Just keep going.
No feeling is final.”

< Rainer Maria Rilke >

01.tif

(paveikslėlis iš bloodandchampagne.com)

 

gyventi kasdien vis labiau pagal savo svajonę
2013/01/01

Viena pažįstama facebooke pasidalino tokiomis citatomis (iš filmo Detachment):

“Some of us believe that we can make a difference, and then sometimes we wake up, and then realized we failed.”

“We all have problems, we all have things that we’re dealing with some days we’re better than others, some days we’re not so great. Sometimes we have limited space for others.”

Nicolas de Stael-864286

Nicolas de Stael-874854

Šitos citatos man šiandien sako, kad gal tiesiog nieko tokio kartais padaryti tiek, kiek gali (tiek kiek šįkart pavyko), ir negraužti savęs, kad esi kažkoks trečiarūšis nevykėlis.

Bet taip pat, manau, svarbu sau pažadėti, kad kitąkart pasistengsi labiau, ir netgi pradėti pažadą vykdyti tuoj pat (gal dar pavyks kažką pasukti geresne linkme), nelaukiant to kito karto – kito darbo/užduoties/projekto.

Sėkmės ir kitiems likimo draugams, kuriems, kaip sakėm, “artėja fejerverkai”..

(paveikslų autorius – Nicolas de Stael)

grafika [A.Stankowski]
2012/01/19


Šis grafikos darbas (1961, aut. Anton Stankowski) patraukė mano akį puslapyje newhousebooks.tumblr.com.

Pagalvojau – tai galėtų būti pastatas (greičiausiai – pastato planas). Palieku jūsų fantazijai to pastato dydį, aukštį ir pan (ar ta juosta – kambario pločio, o gal tai ištisi universitetiniai korpusai su koridoriais ir auditorijom, o gal gyvenamųjų namų blokai? o gal tai mobilus statinys, suvertas ant vienos ašies ir aplink ją besisukantis?).

Tai paskatino pasidomėti autoriumi.

Anton Stankowski (1906-1998) – modernistas, vokiečių grafikas, fotografas ir tapytojas, sėmęsis įkvėpimo iš Mondriano, Malevičiaus, Kandinskio. Sukūrė originalią “Dizaino teoriją” ir buvo konstruktyviosios grafikos pradininkas (tiesą sakant, aš pati nelabai apie tokią girdėjus, bet daug yra gi dalykų, kurių negirdėjau..).
Jis siekė iliustruoti ne objektus, o procesus ir elgsenas. Tokie eksperimentai privedė prie panašių į fraktalus struktūrų naudojimą, gerokai prieš B.Mandelbrotui jas išpopuliarinant 1975-aisiais.
(informacija iš aqua-velvet.com)

Apie Stankowskio fotografiją.

Ir keletas darbų pasižvalgymui (tam, kad atsidarytumėte dar vieną tab’ą ir įvestumėte į langelį “stankowski”):


Na, o jo asmeninis logo (specialiai įdėjau paskutinį) tai išvis, be žodžių, koks geras!

archi-teorija [Norberg-Schulz]
2012/01/17

Esu sužavėta šitos knygos (pasifotkinau keletą puslapių skaitykloje, dabar skaitinėju iš tų nuotraukų). Jau net ėmiau galvot, kaži kiek kainuotų ją per kokį Humanitą užsisakyt. Aišku, pigiau gal per amazon, bet man knygynai iš principo labiau patinka.

Beje, bandžiau verstis vieną paragrafą.. gal kas žino, kaip į lietuvių kalbą išversti žodžius “encounter” ir “meeting”? Šiuo atveju kalbama apie “susitikimą” su architektūrine ar gamtine vieta. (o vėlgi – kiek minčių sukelia place ir space skirtybės..gerai, kad šiuo atveju ir lietuviški žodžiai skirtingi)  Man atrodo, tiek “encounter”, tiek “meeting” yra “susitikimas”, tačiau knygoje jie vartojami lyg skirtingam to susitikimo lygmeniui apibrėžti.

Papildymas (vertėjo komentaras):


(tad ne veltui man sunku tą tekstą išsiversti..)

bažnyčia Arklių gatvėje
2011/12/14

radau miestai.net forumuose nuostabią nuotrauką, net žadą atėmė:

(primygtinai patariu žiūrėti pilnu dydžiu)

Dabartinio skvero tarp Visų Šventųjų, Karmelitų ir Arklių gatvių vietoje buvo vadinamoji Basokų turgaus aikštė. 1876-1877 metais ji buvo įrengta nugriautų Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčios ir basųjų karmeličių vienuolyno bei sunaikinto sodo vietoje. Vienuolyną 1638 metais buvo įsteigęs Steponas Kristupas Pacas. Bažnyčia ir vienuolynas 1865 metais buvo uždaryti, o 1873 m. vasario 9 d. caro įsakymu panaikintas vienuolynas. 1892-1899 metais ne viename miesto dūmos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Basokų prekyvietės iškėlimo į kitą vietą, aikštės sutvarkymo ir skvero įrengimo. Aikštėje stovėję neišvaizdūs ir apgriuvę prekybos nameliai su geležiniais stogais gadino bendrą miesto vaizdą. 1903 m. vasario 6 d. dūmą pritarė projektui dėl turgaus perkėlimo į gretimą Javų turgų, o 1904 m. balandžio 21 d. buvo patvirtintas prekybos halės statybos projektas.

1906 m. pastačius turgaus halę Basokų prekyvietė buvo panaikinta, aikštė apsodinta medžiais (tam nupirkta 100 sodinukų), miestui priklausantys prekybos nameliai buvo išdalyti kitoms prekyvietėms.

Tekstą paėmiau iš vilnius21.lt (kažkaip greitomis neradau patikimesnio šaltinio, tad dėl faktų patikimumo negarantuoju). Reiks kada būnant bibliotekoj “Dingusiame Vilniuje” paskaityt.

O čia jau visiškai liūdna tos pačios bažnyčios nuotrauka:

(šaltinis)

sėkmingo gyvenimo receptas pagal H.Jackson Brown Jr.
2011/11/30

(su naujienlaiškiu atsiuntė coolhunter’is)