Archive for the ‘edukacija’ Category

Victory Boogie Woogie
2013/05/19

Radau internete prastokos kokybės, bet įskaitomą Hermano Hertzbergerio knygos “Space and Learning” pdf’ą. Kaip aš šitos knygos anksčiau neatradau! Būtų labai pravertę (nors ir dabar dar yra laiko į literatūros sąrašą įtraukt). Iki šiol jau turėjau ir kiek paskaitinėjau (nors, prisipažinsiu, prabėgomis – o knyga labai vertinga) Hertzbergerio “Lessons for students in architecture”, o “Space and Learning” yra, kaip teigiama įžangoje, tarsi trečioji serijos knyga. Tarp kitko, įžangoje Hertzbergeris cituoja Mariją Montessori – iš karto didelis pliusas nuo manęs – turbūt Montessori yra verčiausia būti pirma pacituota knygoje apie “erdvę ir mokymąsi”.

Knyga prasideda (dar prieš oficialią įžangą) analize Mondrianio paveikslo, iš kurio siūloma pasimokyti architektams.

Čia pateiksiu laisvą/apytikslį šios analizės vertimą:

Spalvų lopai yra judesyje iš tiesų būdami nejudrūs, jie kelia šį įspūdį nes yra išdėstyti lyg atsitiktinai, lyg neturėtų fiksuotos vietos. Visi paveikslo komponentai yra nepastovioje pusiausvyroje, kuri atrodo tokia nestabili, lyg galėtų kiekvieną sekundę sugriūti. Čia nėra hierarchijos pojūčio – nepažeidžiant balanso galima būtų kiekvieną iš dalių pakeisti kita. Vyrauja multicentriškumas – kiekviena dalis galėtų būti įvardinta kaip centras, bet taip pat galėtų būti ir jungianti (šalutinė) dalis. Šie centrai-fonas kinta priklausomai nuo žiūrinčiojo.
Tiesą sakant, darbas nėra baigtas – tai, ką čia matome yra tam tikras etapas, kuris lengvai galėtų būti pratęstas. Nieko apibrėžto, tik akimirka laike.

mondrian

Piet Mondrian – Victory Boogie Woogie (nebaigtas), 1944. Aliejus ir popierius ant drobės. Įstrįžas, 178,4cm.

edukacija V
2013/01/20

Ken Robinson (turbūt vieno iš garsiausių/populiariausių šių laikų edukacijos specialistų/pranešėjų/konsultantų) kalba, įvilkta į animacijos rūbą:

Nerandu lietuviško žodžio šitam video apibūdinti (reiktų įsigyti sinonimų žodyną), angliškai sakyčiau hilarious, nors irgi nežinau, ar teisingai panaudočiau šitą žodį… Norint viską pastebėti, reikia laikyti kursorių ties pauzės mygtuku!

Jei susidomėjot seru Robinsonu, čia jo naujausias interviu apie kūrybiškumą.

edukacija IV
2013/01/18

Du straipsniai, kuriuos verta perskaityti (t.y. – rekomenduoju, ypač Adomaičio):

Vytautas Adomaitis. Prieš nusistovėjusią aukštojo mokslo ortodoksiją

ir

Leo Strauss. Kas yra liberalusis ugdymas? (vertė S. Čelutka).

Taip sutapo, kad abu straipsniai iš bernardinai.lt. Bet šiaip apie edukaciją, ypač apie alternatyviąją, būna įdomių straipsnių anarchistų puslapiuose (tikiuosi, neįsižeis šitas puslapis taip pavadintas), pvz. vienas iš straipsnių apie Illich’ių (jo “Deschooling Society” laisvai pasiekiama internete).

– – –

– – –

– – –

Ir dar – knyga, kurią norėčiau turėti:

2004230975-260x260-0-0_Book_Elements_of_Architecture_From_Form_to_Place_P

edukacija III
2012/11/25

Gana ilgas, bet pakankamai įdomus video apie švietimo ateitį. Nors pažiūrėjus lieka įspūdis, kad paviršiumi praeita.. Žinoma, žiūrint “alternatyvos” kontekste (žr video kur papostinau anąkart; ar kad ir Ivan Illich, Paulo Freire idėjos). Manau, nenukrypta “per daug” nuo visuomenės normų vien jau dėl to, kad video užsakė garsi kompanija (tikslas – pristatyti įvairias mokymosi online platformas). Daugiau apie tos kompanijos projektą galite paskaityti šiame straipsnelyje, kuriame ir radau video.
(nenoriu reklamuoti to, kas man šiuo atveju visai nerūpi, tad sąmoningai nerašiau pavadinimų)

Viena iš minčių, išgirsta video: ateityje, kai mokymosi pagrindas bus technologijos, o mokytojui lyg ir nebeliks vietos, mokytojo vaidmuo sugrįš prie ištakų – su mokiniu palaikydamas dialogu paremtą bendravimą, jis skatins kritišką mąstymą ir įžiebs aistrą besimokomam dalykui.
Man iškart kilo klausimas – ar šiam “grįžimui” (iki ko, Sokrato?? nelabai ir aišku, kas tos mokytojavimo “šaknys”, minimos tekste) būtinai reiks laukti, kol mokytojus išstums technologijos? Tad teks dar gerokai palaukt kokios nors “švietimo revoliucijos”.. Tiesa, revoliucijos kyla tik esant būtinybei, lūžio taškui. Nepanašu, kad šis taškas jau būtų pasiektas…

 

pokalbis
2012/11/18

Pora paveiksliukų iš mano archyvų (iš nepasižymėtų interneto šaltinių), mąstant apie tai, kas yra pokalbis…

 

modernusis paveldas
2012/11/13

Docomomo puslapyje užmačiau tokią skiltį Heritage in Danger, joje talpinami modernizmo paveldo pastatai, kuriems gręsia išnykimas (nugriovimas/perstatymas etc.). Mat nors ši organizacija ir siekia tirti bei saugoti modernizmo laikotarpio pastatus visame pasaulyje, daug kur jie dar nėra laikomi paveldu. Kad ir Lietuvoje – į registrą pastatus galima įrašyti visų pirma tuomet, kai jiems yra daugiau nei 50 metų. Tad kol kas modernizmo pastatų likimas priklauso daugiau nuo žmonių susipratimo negu nuo įstatyminės apsaugos. (Sporto rūmų Vilniuje pavyzdys)

Nors ir kyla nemažai kalbų apie moderniojo paveldo įteisinimą, tačiau kol kas tam laikas dar neatėjo… O nesaugomus pastatus savininkai tvarko taip, kaip jiems atrodo…

Čia noriu įdėti kelias nuotraukas pastato, kuris buvo nugriautas nepaisant docomomo rekomendacijų, nepaisant sukurto renovacijos projekto-pasiūlymo, nepaisant žmonių protestų.

Tai Phillis Wheatley pradinė mokykla Naujajame Orleane, Luisianos valstijoje. Suprojektuota 1954 architekto Charles Colbert – plieno santvarų konstrukcija konsoliškai “sklendžia” virš žemės taip sukurdama pavėsingą žaidimų aikštelę vaikams, apsaugančią nuo karšto vietos klimato ir kaitrios saulės dieną. Tuo laiku progresyvus pastatas buvo įvertintas tarptautiniu lygmeniu. Taip pat pasirodė, kad ši konstrukcija labai puikiai atlaikė uragano Katrina sukeltą potvynį. Deja, po jo mokykla buvo uždaryta ir galiausiai apleistas pastatas (dar kiek nudrengtas vandalų) buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus.

Jei sudomino, daugiau apie mokyklos nugriovimą galima pasiskaityti čia.

Daugiau apie modernizmą (jo ištakas ir palikimą) galite pažiūrėti archfondo paskaitų ciklo Modernizmas.LT ir ciklo Modernieji paveldai video įrašuose.

edukacija II
2012/10/04

Visa tiesa apie dabartinę Lietuvos universitetų situaciją (ir, tiesą sakant, ne visa tiesa, o tik jos apmatai): Č.Šimkevičiaus straipsnis bernardinuose. Skaityti nuo 7 pastraipos.

Dar užmečiau akį ir į kitus autoriaus straipsnius, pvz apie studentų perteklių ir iš to kylančias problemas.

– – –

 

Na, o kad nebūtų taip liūdna, galima grįžti prie alternatyvios edukacijos – dar vienas video šia tema.
Amerikoje 1968 m. įsikūrusi Sudbury Valley School. Citata iš video: “I don’t see any reason to treat children different from other people.” Žinoma, laimė mokytis tokioje mokykloje nepigiai kainuoja… O be to, supratau peržiūrėjus įvairių panašios krypties video, mokytis šitokiu būdu dar yra ir sunkus darbas (besimokančiajam).

 

kitokie būdai mokytis
2012/09/23

Alternatyvi edukacija (Vokietijos pavyzdys; tik iš video neaišku, ar jame rodomos vien tik Montessori mokyklos):


(ateity švietimo tema įrašų gali būti ir daugiau, kadangi šiuo metu tai mane dominanti sritis)