Archive for the ‘inspiration’ Category

Victory Boogie Woogie
2013/05/19

Radau internete prastokos kokybės, bet įskaitomą Hermano Hertzbergerio knygos “Space and Learning” pdf’ą. Kaip aš šitos knygos anksčiau neatradau! Būtų labai pravertę (nors ir dabar dar yra laiko į literatūros sąrašą įtraukt). Iki šiol jau turėjau ir kiek paskaitinėjau (nors, prisipažinsiu, prabėgomis – o knyga labai vertinga) Hertzbergerio “Lessons for students in architecture”, o “Space and Learning” yra, kaip teigiama įžangoje, tarsi trečioji serijos knyga. Tarp kitko, įžangoje Hertzbergeris cituoja Mariją Montessori – iš karto didelis pliusas nuo manęs – turbūt Montessori yra verčiausia būti pirma pacituota knygoje apie “erdvę ir mokymąsi”.

Knyga prasideda (dar prieš oficialią įžangą) analize Mondrianio paveikslo, iš kurio siūloma pasimokyti architektams.

Čia pateiksiu laisvą/apytikslį šios analizės vertimą:

Spalvų lopai yra judesyje iš tiesų būdami nejudrūs, jie kelia šį įspūdį nes yra išdėstyti lyg atsitiktinai, lyg neturėtų fiksuotos vietos. Visi paveikslo komponentai yra nepastovioje pusiausvyroje, kuri atrodo tokia nestabili, lyg galėtų kiekvieną sekundę sugriūti. Čia nėra hierarchijos pojūčio – nepažeidžiant balanso galima būtų kiekvieną iš dalių pakeisti kita. Vyrauja multicentriškumas – kiekviena dalis galėtų būti įvardinta kaip centras, bet taip pat galėtų būti ir jungianti (šalutinė) dalis. Šie centrai-fonas kinta priklausomai nuo žiūrinčiojo.
Tiesą sakant, darbas nėra baigtas – tai, ką čia matome yra tam tikras etapas, kuris lengvai galėtų būti pratęstas. Nieko apibrėžto, tik akimirka laike.

mondrian

Piet Mondrian – Victory Boogie Woogie (nebaigtas), 1944. Aliejus ir popierius ant drobės. Įstrįžas, 178,4cm.

kūryba [V.Lingys]
2013/02/04

vėl apie kūrybinį įkvėpimą… perskaičiau straipsnį apie Vytenio Lingio įvertinimą Paryžiuje.

v_lingys

Citata iš straipsnio:

– Kai prieinate prie drobės, žinote, koks paveikslas turi būti?

– Kai prieinu, žinau, bet kai pradedu, vis tiek išeina kiek kitaip. Štai jums geriausias pavyzdys: kai pas panelę eini, tai prieš jos duris viską iki smulkmenų žinai, kaip elgsies, ką kalbėsi, bet kai jos atsiveria… nors idėja lieka ta pati, bet kaip išeina, velnias žino… Kai imu tapyti ar paišyti, stengiuosi prisiversti išreikšti užmanymą, gimusį galvoje, – kalbu ne apie kompoziciją, bet emociją. Nes kitu atveju sukursi ne tai, ką nori, sukursi, kas išeina. Tai labai blogai. Žinoma, ir tokiu atveju gali išlikti neblogas dailininkas, bet į Džomolungmą šitaip neįlipsi, o ant Rambyno visą laiką šokinėti, aš apie kalną kalbu, – menkas pasiguodimas. Taip galvoju, taip ir gyvenu.

naujos idėjos [Quentin Blake]
2013/02/04

Visai įdomu buvo pažiūrėti filmuką, kaip kuria iliustracijas žmogus, savo piešiniais nuklojęs virš trijų šimtų knygų lapus…

[ Quentin Blake ]

(čia galite paskaityti daugiau apie procesą)

Mane paskatino pasidalinti šituo video keli sakiniai, kuriuos išgirdau beveik pačioje video pabaigoje:

So finally the book does get finished. But I know that when I deliver it to the publisher, what he’s going to say to me is “Have you got any ideas about what are you going to do next?”. And of course at that moment I don’t have any more ideas. In fact, I am convinced that I never WILL have any more ideas… But, I have to try and I think about things that I would like to do draw.

Iš tiesų, man atrodo, kad taip sakydamas jis tik koketuoja su žurnalistais. (Come on, šimtai iliustruotų knygų!) Kita vertus, juk visi kūrybinių specialybių atstovai žinome tuos bejėgiškumo ir beidėjiškumo momentus… galiausiai vis tiek išspaudi tą kūrybinį rezultatą, o iki tol tenka bandyti visokiausius metodus, na, kaip ir Blake’as – “piešti stebuklingais visų-spalvų-pieštukais”…

edukacija V
2013/01/20

Ken Robinson (turbūt vieno iš garsiausių/populiariausių šių laikų edukacijos specialistų/pranešėjų/konsultantų) kalba, įvilkta į animacijos rūbą:

Nerandu lietuviško žodžio šitam video apibūdinti (reiktų įsigyti sinonimų žodyną), angliškai sakyčiau hilarious, nors irgi nežinau, ar teisingai panaudočiau šitą žodį… Norint viską pastebėti, reikia laikyti kursorių ties pauzės mygtuku!

Jei susidomėjot seru Robinsonu, čia jo naujausias interviu apie kūrybiškumą.

įkvėpimui – erdvių tinklas
2012/12/03

įvairūs vaizdai, susiję su besijungiančiom kapsulėm ir panašiais erdvės formavimo būdais…

newyork Bruklino tiltas, New York, 1914; šaltinis spaceage73 pinterest.

Tom Dixon Tube rug for The Rug Company 2009

Tomo Dixon’o kilimas, The Rug Company 2009.

David Band Old Yarn Kilim rug for Loom

David Band  kilimas, Loom.

Modern rug maker unknown 1960s

kilimas (autorius nežinomas). Visi trys kilimai rasti jorylu pinterest.

verner_panton3

Verner Panton, šaltinis spaceage73 pinterest.

verner_panton10

Verner Panton, šaltinis revelinnewyork.com (spaceage73 pinterest)

Fantastiniai piešiniai irgi gali būti įkvėpimo šaltiniai:

McQuarrie122

aut. Ralph McQuarrie, šaltinis spaceage73 pinterest (geresnė kokybė nuorodoje, duotoje po paveikslėliais tame pinterest – į kažkokį fantastų blog’ą).

to try harder
2012/11/20

iš kažkokios menininkės Natalijos Lobanovos pildomo “dienoraščio” – happy2bsad.

(vėlai vakare važiuojant troleibusais, ypač kalvarijų gatve, kartais nutinka įdomių dalykų. maža plonu balsu ir labai neaiškiai šnekanti bobulytė prašo pinigų [iš kvapo jaučiasi, kad namie tikrai neturi vonios ar dušo], o gavusi prieš išlipdama linki fantastiškai gražių dalykų – skambančių beveik kaip poezija.)

įkvėpimui
2012/11/13

įkvėpimui ėmiau rinkti skulptūros ir instaliacijų nuotraukas. kažkaip šiuo momentu geriau negu pastatai.

Anish Kapoor skulptūra ir Andrea Galvani nuotrauka (žr. taip pat jos baltus triušius sniege ir juodus triušius sniege).

Knyga: How to Make A Japanese House
2012/10/15

Aut. Cathelijne Nuijsink,
NAi Publishers,
328 p., $55

Dažnai pasigrožiu japonų kuriama modernia gyvenamųjų namų architektūra, tokia švaria ir minimalia, kartais net kiek svetima chaotiškai mažaaukščių namelių jūrai ir elektros laidų raizgalynei aplinkui (o gal tai tik mūsų vakarietiškai akiai chaosas?). Ir knygas a la „japanese minimalism“ pavartau Humanite, tik dažniausiai jos būna didelės ir brangios, be to, praktiškai labiau nuotraukų albumai nei kritiška architektūros apžvalga. Šią knygą gal net norėčiau pirkti (bet jei tik gaučiau prieš tai ją pavartyt gyvai). Juk 55 $ ne taip ir daug už 328psl. Beje, galvoju, daug kas gal manytų, kad pirkti tokias knygas yra tiesiog gražaus daikto užgaida – o aš pagalvojau, kad įsigilinimas į kitos kultūros tam tikrą architektūros sritį (šiuo atveju, gyven. namai), galėtų padėti atrasti ir savo šaknis. Įsivaizduokime, kaip atrodytų knyga “How to Make A Lithuanian House”? Kokia būtų mūsų nacionalinė moderni architektūra? Kur būtų tas raktas? Beje, manau, kad tokių pavyzdžių tarp naujos architektūros turime, tačiau šįkart jų neminėsiu.

Grįžtant prie knygos. Šiandienos japonų architektų sukurtų namų formos ir erdvės dažnai būna tokios netikėtos, kad sunku ir įspėti jų idėjines ištakas. Knygos autorė analizuoja 21 atvejį ir interviu, suskirstytus į dešimtmečius pagal architektų gimimo datą – taip galima išvesti sąryšius kiekvienoje architektų kartoje ir tarp skirtingų kartų. Taigi Nuijsink teigia, kad tai, ką mes dažnai matome kaip „modernią Japonijos architektūrą“, nėra toks vientisas reiškinys, o išraiška to, kaip projektavimo dalykas yra perduodamas iš kartos į kartą – iš mokytojo mokiniui.

Keletas pavyzdžių iš knygos:

Namas, kurį kerta alėja (arch. Makoto Tanijiri, g. 1974). Buzen, Fukuoka.

Architektas, dar neperkopęs 40, jau suprojektavo ir realizavo daugiau nei 100 namų, kurių kiekvienas yra savitas. Kaip ir dauguma šios kartos atstovų, šis energingas, berniukiškas architektas artimai susibendrauja su savo klientais. Analizuodamas daiktus, kuriuos žmonės turi aplink save, jis išsiaiškina, kokio tipo būstas tiktų jų gyvenimo būdui.

Šeimos susitikimai (arch. Ryue Nishizawa, g. 1966). Moriyama, Ota-ku, Tokyo.

Du žmonės, kurie yra tarsi vedliai gyvenamųjų namų inovacijų srityje – tai R.Nishizawa ir Kazuyo Sejima. Nishizawos „Namas Morijamoje“ sukėlė Japonijoje diskusijų bangą. Autorius radikaliai sulaužė įprastą kasdienio gyvenimo scenarijų – kiekvienas kambarys patalpintas į atskirą dėžę, ir suprojektavo bendras erdves vykti „komunaliniam“ gyvenimo būdui, kuris turi gilias šaknis Japonijos kultūroje.

Dar pora nuotraukų (virtualiam knygos “pavartymui”):

Informacija paimta iš www.metropolismag.com . Nuotraukos iš ten pat ir iš eageriseager flickr’o.

grafika [A.Stankowski]
2012/01/19


Šis grafikos darbas (1961, aut. Anton Stankowski) patraukė mano akį puslapyje newhousebooks.tumblr.com.

Pagalvojau – tai galėtų būti pastatas (greičiausiai – pastato planas). Palieku jūsų fantazijai to pastato dydį, aukštį ir pan (ar ta juosta – kambario pločio, o gal tai ištisi universitetiniai korpusai su koridoriais ir auditorijom, o gal gyvenamųjų namų blokai? o gal tai mobilus statinys, suvertas ant vienos ašies ir aplink ją besisukantis?).

Tai paskatino pasidomėti autoriumi.

Anton Stankowski (1906-1998) – modernistas, vokiečių grafikas, fotografas ir tapytojas, sėmęsis įkvėpimo iš Mondriano, Malevičiaus, Kandinskio. Sukūrė originalią “Dizaino teoriją” ir buvo konstruktyviosios grafikos pradininkas (tiesą sakant, aš pati nelabai apie tokią girdėjus, bet daug yra gi dalykų, kurių negirdėjau..).
Jis siekė iliustruoti ne objektus, o procesus ir elgsenas. Tokie eksperimentai privedė prie panašių į fraktalus struktūrų naudojimą, gerokai prieš B.Mandelbrotui jas išpopuliarinant 1975-aisiais.
(informacija iš aqua-velvet.com)

Apie Stankowskio fotografiją.

Ir keletas darbų pasižvalgymui (tam, kad atsidarytumėte dar vieną tab’ą ir įvestumėte į langelį “stankowski”):


Na, o jo asmeninis logo (specialiai įdėjau paskutinį) tai išvis, be žodžių, koks geras!

ir vėl apie kūrybiškumą
2011/12/05

Vakar, mačiau, facebooke nuorodą į šitą įdėjo vienas iš buvusių dėstytojų (E.Ž.):

 

šiandien pradėsiu nuo 27 numerio…