knyga į archlentyną

Mano max 10 archi-knygų (įgytų atsitiktinai ir ne visada apgalvotai) “kolekciją” vargiai galima būtų pavadinti lentyna, bet tiek to, pavadinkim taip su projekcija į ateitį..

Taigi į šią lentyną mielai pasidėčiau (ne, pirmiausia ant staliuko prie lovos!) šią kulinarinę-architektūrinę-filosofinę simbiozę:

Sudarytojai Jamie Horwitz & Paulette Singley.

The books nineteen essays, by a diverse set of architects, philosophers, artists, and theoreticians, and the “Gallery of Recipes” investigate how art and architecture engage issues of identity, ideology, conviviality, memory, and loss that cookery evokes. 

Sunku pasakyti, ar tikrai čia būtų tai, ko tikiuosi, bet pojūčių vaidmuo architektūroje mane labai domina – ir jei kitus pojūčius galime lengvai įsivaizduoti archerdvėje ar netgi neišvengiamai juos patirti (rega, uoslė, lytėjimas, klausa…), tai su skonio pojūčiu sudėtingiau. Pastaruoju metu jau su pora žmonių apie tai išėjo kalba, bet taip ir nenusprendėme, ar skonio pojūtį įmanoma panaudoti [sąmoningam-surežisuotam ar nesąmoningam] architektūriniam patyrimui.

(ištrauka ir paveikslėliai iš www.arcspace.com)

 

Beje, arcspace “knygų lentyną” vartyti kiek pavojinga – panašu, kad užsimanyčiau kas antros ten esančios knygos… Pvz. A Guide to Archigram.

penktadienio muzika

Šitą dainą pamėgau ne iš pirmo karto – kažkada paklausiau, išjungiau, pamiršau. Bet va ką tik išgirdus ją per radiją, pagalvojau, kad pala pala, čia kažkas girdėto ir labai gražaus, ir labai užvedančio (pataikė “į nuotaiką”, matyt). Bet patiks turbūt tik indie-rock folk-rok prijaučiantiems…

The Lumineers “Ho Hey”

Will Barnet tapyba

Moteris ir katės. (1969)

Amerikiečių tapytojas, miręs praėjusiais metais, būdamas 101 metų amžiaus.

Tylūs metų laikai. Ruduo. (1969)

Tylūs metų laikai. Pavasaris. (1971)

Nuojauta (Anticipation) (1980)

Skaitanti moteris. (1970)

minimalu

Modernaus meno muziejus (MAM) (Santos, Brazilija; Metro Arquitetos Associados ir Paulo Mendes da Rocha)

..

Vila Widlund (Öland, Švedija, Claesson Koivisto Rune Architects)

(šaltinis – designboom)

erdvė ir šokis

Tarpdisciplininiai projektai ne visada patraukia (šiuolaikinio meno labai lengva persisotinti, nes jį vartoti gali tik intensyviai mąstydamas; o dar kai nežinai, ar tai tikrai menas, ar tu tik tas kvailys, kuris nemato, kad “karalius nuogas”, ir vis tiek bandai atrasti “prasmę”..). Bet aš jau nuklydau. Labai mėgstu skyrybos ženklą-skliaustus, bet jis mane dažnai matrioškos principu nuveda visai ne ten, kur norėjau savo tekste patekti.

Ok, bandom iš naujo.

Tarpdisciplininiai projektai ne visada sudomina, bet jei jie dalinai liečia architektūrą (kuria nors prasme – pavyzdžiui, erdvės), tuomet didelė tikimybė, kad mane užkabins. Ir šiaip man šiuolaikinis šokis nesvetimas, bet šiuo atveju sudomino menininkė choreografė Rūta Butkus, kai perskaičiau interviu su ja VU žurnalistų puslapyje. Žurnalistė tikrai ištraukė iš teksto patį pagaviausią sakinį straipsnio pavadinimui.

Čia du video iš “dienoraštinio” projekto, kuriame R.Butkus improvizuoja skirtingose miesto erdvėse:

Kitas interviu 15min/įkrauk – apie konkretų šokio spektaklį, o spektaklis – apie laukimą. (Vėl aliuzija į mano blog’o antraštę.) Šiandien galvojau apie laukimą… Apie tai, ko nelaukiu, nes bijau. Ir ko laukiu, bandydama užbėgti įvykiams (laikui?) už akių. Mažai, žmogus, gyveni šia diena, bet retai apie tai susimąstai… Ta proga dar galėčiau rekomenduoti P.Suskindo knygą “Balandis” – persiskaito per du prisėdimus (vakar prieš miegą įpusėjau – beskaitydama pasijutau vos ne kvaile, kad bijau kai kurių dalykų – kaip tas knygos veikėjas, paniškai bijojęs balandžio.. argi ne kvaila?).

Beje, dėl video, tai nesakau, kad čia kažkas labai super (na, ne Pina Bausch), bet apskritai įdomus projektas, bent jau vien kaip idėja (o idėja viena pati jau gali būti meno kūrinys).

(nuotraukos šaltinis)

instaliacija

 

Gatvės menininkas Slinkachu:

Daugiau apie menininką ir kito jo miniatiūriniai darbai – gwarlingo.com. Menininko puslapis.

žiema

Pamačius šitą nuotrauką, antra mintis (po pirmos – kad žiema nuostabus metų laikas, jei tik pakankamai šalta ir gražiai sninga) buvo apie tai, kaip man visąlaik šąla pėdos…

(Cody Eichelberger)

Torres Blancas (Madridas) interjerai

Torres Blancas (Madridas) autorius architektas F. J. Sáenz de Oiza (vėliau visą gyvenimą pragyvenęs šiame pastate), inž.  F. Troyano ir C. F. Casado. Projektas – 1961, statyba baigta 1968 (plg. – maždaug tuo metu, t.y. 1971 pastatyti mūsų Koncertų ir sporto rūmai).

Mane sudomino pastato interjerai, bet pasisekė rasti tik keletą jų:

(pirmų trijų nuotraukų šaltinis – ohl.es)

(šaltinis – revisioninterior.blogspot.com)

(šaltinis – solucionista.es)

kūryba [V.Lingys]

vėl apie kūrybinį įkvėpimą… perskaičiau straipsnį apie Vytenio Lingio įvertinimą Paryžiuje.

Citata iš straipsnio:

– Kai prieinate prie drobės, žinote, koks paveikslas turi būti?

– Kai prieinu, žinau, bet kai pradedu, vis tiek išeina kiek kitaip. Štai jums geriausias pavyzdys: kai pas panelę eini, tai prieš jos duris viską iki smulkmenų žinai, kaip elgsies, ką kalbėsi, bet kai jos atsiveria… nors idėja lieka ta pati, bet kaip išeina, velnias žino… Kai imu tapyti ar paišyti, stengiuosi prisiversti išreikšti užmanymą, gimusį galvoje, – kalbu ne apie kompoziciją, bet emociją. Nes kitu atveju sukursi ne tai, ką nori, sukursi, kas išeina. Tai labai blogai. Žinoma, ir tokiu atveju gali išlikti neblogas dailininkas, bet į Džomolungmą šitaip neįlipsi, o ant Rambyno visą laiką šokinėti, aš apie kalną kalbu, – menkas pasiguodimas. Taip galvoju, taip ir gyvenu.

naujos idėjos [Quentin Blake]

Visai įdomu buvo pažiūrėti filmuką, kaip kuria iliustracijas žmogus, savo piešiniais nuklojęs virš trijų šimtų knygų lapus…

[ Quentin Blake ]

(čia galite paskaityti daugiau apie procesą)

Mane paskatino pasidalinti šituo video keli sakiniai, kuriuos išgirdau beveik pačioje video pabaigoje:

So finally the book does get finished. But I know that when I deliver it to the publisher, what he’s going to say to me is “Have you got any ideas about what are you going to do next?”. And of course at that moment I don’t have any more ideas. In fact, I am convinced that I never WILL have any more ideas… But, I have to try and I think about things that I would like to do draw.

Iš tiesų, man atrodo, kad taip sakydamas jis tik koketuoja su žurnalistais. (Come on, šimtai iliustruotų knygų!) Kita vertus, juk visi kūrybinių specialybių atstovai žinome tuos bejėgiškumo ir beidėjiškumo momentus… galiausiai vis tiek išspaudi tą kūrybinį rezultatą, o iki tol tenka bandyti visokiausius metodus, na, kaip ir Blake’as – “piešti stebuklingais visų-spalvų-pieštukais”…