Torres Blancas (Madridas) autorius architektas F. J. Sáenz de Oiza (vėliau visą gyvenimą pragyvenęs šiame pastate), inž. F. Troyano ir C. F. Casado. Projektas – 1961, statyba baigta 1968 (plg. – maždaug tuo metu, t.y. 1971 pastatyti mūsų Koncertų ir sporto rūmai).
Mane sudomino pastato interjerai, bet pasisekė rasti tik keletą jų:
(pirmų trijų nuotraukų šaltinis – ohl.es)
(šaltinis – revisioninterior.blogspot.com)
(šaltinis – solucionista.es)
Tokį gražų brėžinį aptikau koplyčios, pastatytos 1954-aisiais Amerikos oro pajėgų kareiviams:
Šiuo šventiniu laikotarpiu siluetas man primena kalėdinę eglutę.:)
Koplyčia pastatyta trims skirtingoms konfesijoms – protestantams, katalikams ir žydams – jiems visiems skirta po atskirą erdvę. (Susidarė įspūdis [gal neįsiskaičiau], kad protestantams pasisekė labiau nei kitiems – jie gavo viršutinę salę su ta nuostabia į aukštį kylančia erdve.) Daugiau galite pasiskaityti archdaylyje.
Kai kada nors lankysiuos Taline, norėčiau užeiti į šią kavinę (“Resto+Store”, kaip jie įsivardina), pavadinimu Sfäär, kuris, pasak internetinio vertėjo, reiškia “Sfera”.
Šviesus šiuolaikiškas interjeras gal ir daug kartų matytos stilistikos (net ir Vilniuj, ne tik internete), bet atmosfera mane kažkaip užkabino – gal tas lygių peraukštėjimas, o gal puikiai besižiūrinčios skirtingos gėlės vazose (ir dar ne bet kokios gėlės – matosi, kad parinktos žmogaus su skoniu)… Iš tiesų, atmosferą bet kuriame interjere turbūt labiausiai kuria 1) erdvės išmatavimai/dydis ir 2) detalės – šie labiausiai vienas nuo kito nutolę interjero aspektai. Visa tai, kas yra per vidurį, tiesiog sudaro foną detalėms arba yra erdvės formantų rūbai…
Tad tokie pamąstymai, ir kelios nuotraukos:
Nuoroda į Sfäär puslapį. (norint apžiūrėti jų parduotuvę, spausti “store” dešinėje viršuje – pati ne iškart pamačiau)
Na štai, galų gale rytoj laisva diena, galima bus ramiai mokytis. Liko vienas egzas, viena šventė, vienas joninių vakaras (galbūt. nors mieliau ramiai paskaityčiau knygą.), o tuomet – prie jūros… Kam žadėjau susitikt ar parašyt ką nors, galima tai liepos mėnesį planuot.;)
Kad nebūtų taip nyku skaityti šią šykščią informaciją, įdedu keletą geometrinių kilimų akims paganyt.
.
Kilimas-dėlionė, pavadinimu CUT (šaltinis stylepark):
“Arlekinas” (stylepark):
Iš kompe glūdinčių archyvų:
Medieną mes esame pripratę pažinti kaip kietą medžiagą, su tekstile neturinčia nieko bendra (nors aš lyg tyčia prisiminiau dar iš tarybinių laikų užsilikusias “medines” servetėlės, suaustas iš laibų pagaliukų siūlais, ir panašaus tipo kinų gamintus padėkliukus, kurių dabar galima rasti bet kurioje didesnėje parduotuvėje). Tyrinėdama taktilinius pojūčius, menininkė Elisa Strozyk kuria “medines tekstiles“:
Tokie kilimai ir gyvenime pritaikomi (nors jau įsivaizduoju, kaip atrodytų jų “skalbimas” po kokios išsiliejusios vyno taurės – apatinis sluoksnis gi tekstilinis):
pavadintas Forest Bath. daugiau info ir nuotraukų – designboom.com
projektavo kyoko ikuta architecture laboratory ir ozeki architects & associates .
nežinau, kur tie japonai eina (nors šiaip japoniška architektūra man labai prie širdies), bet įdomu, ką pasakytų feng šui specialistai apie trikampį miegamąjį.. turbūt reiktų kiekviename kampe pastatyti po augalą. :) nes ir be feng šui išmanymo tos smailos formos man duria:
ir aplinkoj kažkaip lyg ir “neįsirašo”.. (žr antrą nuotrauką designboom.com)
aš iš išorės tamsiai nudažyčiau – o viduje galėtų būti ir baltas. šiuo atžvilgiu man amerikiečiai “teisingesni” atrodo:
(greitomis tokį paveikslėlį radau – autoriai “Salmela architects”)
o projektavo net dvi archiįmonės kartu. tai turėjo žiauriai geras projekčiukas gautis, bet arba jis per daug konceptualus, kad būtų galima jame būti, arba aš neįžvelgiu čia slypinčio genialumo.
žodžiu, turbūt ne visada tai, kas yra balta, minimalistiška ir “atveria” gražius vaizdus automatiškai yra gerai..
Gražus projekčiukas, nors, sakyčiau, kaip asmeninei bibliotekai, truputį per didelis (jei galvosim “žaliai”). Nors iš tiesų, jei galvosim tikrai “žaliai”, tai jau vien atskiros asmeninės (!) bibliotekos kaip pastato faktas yra neekologiška. Bet gražu. Ypač tos siauros aukštos durys – man patiko visas atėjimo į “darbą” scenarijus – keistas objektas erdvėje, aukštos siauros (sakykime, “kitokios”) durys jame, laiptai, kuriais užsisuki ir pereini iš vieno pasaulio į kitą, o tada – erdvė, ji tavo ir ji toli toli nuo realybės (per kelias duris, per daug laiptų pakopų). Būtent “architektūra kaip scenarijus” yra mano suvokimui artimiausias architektūros apibrėžimas.
Vienas komentatorius rašo: “Dirbu panašioje erdvėje ir turėdamas tą vaizdą prieš akis jaučiuosi lyg prieš milžinišką namų kino ekraną, nuolatinis vaizdas prieš akis mane blaško.” Niekad apie tai nepagalvojau. Pati asmeniškai norėčiau darbo kambario su milžinišku ekranu į mišką. Jis tikrai neatitrauktų nuo darbo labiau, nei tai daro internetas.;)
Galima nieko ir nepirkti, gali iki soties prisižiūrėti/prisiskaityti internete šiais laikais. Net iš Australijos.
Du žurnalai:
ir
EST (“global living with an australian twist”)
kaip ir ne jums, o sau susidedu, gal ateity pažiūrėsiu, o tai jau porą savaičių tab’ų begalybėj kabo..
pradinis puslapis pobaisis, bet nekreipkim į tai dėmesio ir lįskim gilyn:
– – – – – – – — – – – – – – – – – — – – – – – – –
šituos radau kažkur pamačius jų Atrium House:
– – – – – – – — – – – – – – – – – — – – – – – – –
www.notonlyarchitects.com – Garduño Architects
šitie man labiausiai patiko. vien ko vertos jų kūrybinės “mantros”.. o ir projektai daugiau mažiau visi verti dėmesio.
– – – – – – – — – – – – – – – – – — – – – – – – –
O pabaigai – patys geriausi. Šitą tai jau peržiūrėjau nuo pradžios iki galo, ir dar žiūrėsiu. Siūlau ir jums.
Stone Creek Camp:
Collectors House:
nors iš tiesų ne “eko” noriu čia parodyti (dabar visi tą “eko” kiša, kur tik netingi..), o dizainą, bet kad taip jau įmonė prisistato: “Eco-friendly modern design”..
Iannone Design, įsikūrę kažkur Amerikoje, daro štai tokius baldelius:
tiesiai iš svajonių išlipęs darbo stalas..
Tiesa, ne visi jų darbai man patiko. Ypač nepatiko drugelių ir gėlių pavidalo inkrustacijos, bet jeigu tas vaizdelis būtų štai toks urbanistinis, gal ir nieko prieš būčiau:
O jei su medžių kamienais, dar geriau:
Waiting for 